Lk 20,1-8

¹ Vieną dieną Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant gerąją naujieną, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų su seniūnais ² ir klausė jį: „Sakyk, kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?!“ ³ Jis atsakė: „Ir aš noriu jus paklausti vieno dalyko. Pasakykite, ⁴ ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?“ ⁵ Jie pradėjo svarstyti: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mus klaus: 'Tai kodėl juo netikėjote?' ⁶ O jei pasakysime – iš žmonių, visi užsvaidys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas“. ⁷ Taigi jie atsakė nežiną, iš kur.⁸ Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.

Kodėl Jėzus neatsakė tiesiai, bet patikrino klausiančius? Nes Jis suprato – jie klausia ne todėl, kad nuoširdžiai nori sužinoti. Jie jau atėjo su išankstiniu nusistatymu. Jiems nereikia tikėti, jie „žino“ ir jaučiasi teisūs. Jų žinojimas patogus jiems, jie išmąsto taip, kaip jiems bus naudingiau: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mus klaus: 'Tai kodėl juo netikėjote?'  O jei pasakysime – iš žmonių, visi užsvaidys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas“. Jėzus ne kartą juos vadino veidmainiais. Jie neieško Tiesos, jie netrokšta tikėti ir būti išgelbėti. Jie jaučiasi išsigelbėję patys savo išmanymu, gudrumu, jiems Dievo nereikia, nors jie ir yra religijos atstovai – kunigai ir Rašto aiškintojai. Jie jaučiasi pranašesni ir aukštesni už Jėzų, ar už Joną Krikštytoją. Jie tenori pagauti Jėzų kalboje ir pademonstruoti savo pranašumą, jiems reikia turėti įkalčių, nes reikės ateityje su Juo susidoroti. Jie net nesiruošia patikėti Jo atsakymu.

           Šiandien aš pasistengsiu neturėti išankstinių nusistatymų. Šiandien renkuosi tikėti Jėzumi ir neteisti sutiktų žmonių iš anksto, šiandien bandysiu išgirsti, kas man sakoma iš tikrųjų, o ne tai, ką aš noriu girdėti.