Jn 1, 43-51

 Ortodoksų Bažnyčios skaitinys
⁴³ Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ ⁴⁴ Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos – Andriejaus ir Petro gimtojo miesto. ⁴⁵ Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“. ⁴⁶ Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ ⁴⁷ Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. ⁴⁸ O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“. ⁴⁹ Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ ⁵⁰ Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“. ⁵¹ Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.

Arba Mk 9,2-10 (Katalikų Bažnyčios skaitinys)          

Šį gavėnios sekmadienį, Jėzų pamatome Dieviškame pavidale. Artėjant Jo kančiai, o taip pat mums keliaujant nelengvu, dažnai dvasinės ir fizinės kančios paliestu gyvenimo keliu, Viešpats atkreipia dėmesį ir primena, kad Jėzus – tai ne tik žmogus, tai ne tik mokytojas ar pranašas, Jis - Dievo Sūnus, Izraelio karalius. Ne tik to, žemiškojo Izraelio, išrinktosios tautos, bet visos kūrinijos Karalius, visatos Valdovas, visatą savo rankoje laikantis Visagalis (Pantokratorius (Graik.: Παντοκράτωρ). Jėzus Kristus yra Viešpats! Jis leidžia tai ypatingu būdu pamatyti apaštalams Petrui, Jokūbui ir Jonui, atsimainydamas ant Taboro kalno; Jis paliudija Natanaeliui, kad matė jį po figmedžiu, greičiausiai tam besimeldžiant ir būnant giliam ryšyje su Dievu, kur negalėjo niekas kitas dalyvauti. Ir galiausiai Viešpats pažada mums visiems, kad matysime “atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus”.

            Šiandien klausiu savęs, kas man yra Jėzus? Ar gražus mitas, mokantis, kaip gražiai ir dorai nugyventi gyvenimą? Gal jis tik reali istorinė asmenybė, tikrai gyvenusi prieš daugiau kaip 2000 metų? O gal visgi Jis tikrai yra Dievo Sūnus, prisikėlęs iš mirusiųjų ir ateisiantis savo šlovėje? Ir Dievo angelai kils ir nusileis ant Jo? 

         Šiandien renkuosi tikėti, kad Jėzus tikrai yra Gyvojo Dievo Sūnus. Kad mano protui nesuvokiami dalykai tikrai realūs ir įmanomi Dievui. Šiandien tikiu, kad Jėzus mato mane, kai esu po figmedžiu, kai Jo ieškau, kai kovoju savo kovas, kenčiu ar džiaugiuosi, ir kad Jis daro mano gyvenimą prasmingą bei amžiną. Galiausiai tikiu, kad yra Dievas.