Jok 1,2-12

² Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.³ Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, ⁴ o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.

⁵ Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. ⁶ Tegul prašo, tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. ⁷ Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, –⁸ toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

⁹ Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu, ¹⁰ o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. ¹¹ Juk pakyla saulė su savo kaitra, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.

¹² Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.

Išmėginimai neišvengiami, jie būna įvairiausių pobūdžių, įvairiose srityse. Tai ir darbo klausimai, sveikata, santykiai, net ir egzaminai mokykloje ar universitete. Apaštalas Jokūbas mums kalba apie tikėjimo išmėginimus. Tačiau, ar tik tikėjimo? O gal teisingiau būtų klausti: ar tikėjimo išmėginimai neapima visų kitų išmėginimų? Ar tikėjimas yra atskira sritis? Taip, tikėjimas iš tiesų yra visiškai atskira, savarankiška sritis. Tačiau – visa apimanti. Dievas yra visa apimantis, viskas yra Jame ir iš Jo, todėl ir tikėjimas yra toks. Bet kokie išmėginimai gali būti žmogaus tikėjimo aktu. Bet kokiame mūsų sunkume gali ir nori dalyvauti ir mums padėti Dievas. Tereikia Jo paprašyti ir neabejoti. Apaštalas įspėja dėl dvilypumo, tas, kuris prašo ir abejoja, yra dvilypis, toks tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, - toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus. Apaštalas nori pasakyti: jei prašai, tai neabejok Dievu, o jeigu abejoji Juo, tai išvis neprašyk.

Tiesa, kartais esame per silpni net pasikliauti Dievu, kartais pritrūksta vieno žingsnio įveikti sunkumus, bet vėl galime atsigręžti į Dievą su tikėjimu ir prašyti pagalbos, ar tiesiog atsidusti, jei neišeina paprašyti.

Ir apaštalas Jokūbas padrąsina suvargusį brolį, tačiau įspėja turtingą, kad viskas laikina – ir vargai, ir turtai: Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu, o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. 

Na, o kas su Dievu ištvers išmėginimą, tas gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.

Šiandien aš stengsiuosi savo išmėginime glaustis prie Dievo.

Šiandien prašysiu Dievo, kad ištverčiau savo išmėginime, o jeigu pritrūksiu jėgų, kad Jis man jų suteiktų.