24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai
Jėzus buvo atėjęs. 25 Taigi
kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš
nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu
ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.
26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais.
Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė
jums!“27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk
mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk
tikintis“. 28 Tomas
sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! 29 Jėzus
jam ir sako:
„Tu
įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti,
kurie tiki nematę!“
Minint
šv. apaštalą Tomą, liaudyje seniau vadintą „neviernu Tamošiumi“, vėl
susiduriame su tikėjimo klausimu. Net tarp apaštalų, prisikėlus Jėzui, buvo
abejonė, negana to, buvo netikėjimas. Tomas sako tiesiai šviesiai: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio
ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono –
netikėsiu“. Tai taip žmogiška, tai taip žemiška, netgi, kažkokia prasme,
natūralu mums, žmonėms. Ir Viešpats ne tik nepasmerkia šio požiūrio, jis
nekaltina Tomo, nors ne kartą yra vadinęs apaštalus „mažatikiais“. Jėzus galbūt
atpažįsta kritinį Tomo tikėjimo galimybės tašką, Tomas tiesiog negali patikėti
kitokiu būdu. Kiekvienas iš mūsų turime tokį visiškai asmenišką, tik mums
skirtą, susitikimo su Dievu momentą, „patikėjimo“ akimirką. Yra žmonių labai ryškiai
atsimenančių tą momentą, atsitikimą ar pojūtį, kada patikėjo, o tiksliau būtų
pasakyti – susitiko prisikėlusį Kristų. Tai vadiname atsivertimo momentais,
įvykiu arba tiesiog atsivertimu. Atsivertimas skirtas ne tik tiems, kas
visiškai netiki, bet ir tokiems, kurie kaip Tomas būna šalia Jėzaus, galbūt nuo
vaikystės lanko bažnyčia, galbūt žino maldas atmintinai ir pažįsta Bibliją.
Tačiau dar nesusitiko to Gyvojo, Prisikėlusio Kristaus, dar nesušuko iš visos
širdies Jam: „Mano Viešpats ir mano
Dievas!“, visai kaip Tomas, kuris buvo vienas iš artimiausių dvylikos
mokinių, apaštalas. Viešpats paruošęs tokį susitikimą kiekvienam asmeniškai,
ieškokime Jo.
Šiandien
dėkosiu Jėzui, kad savo gyvenime susitikau Jį, Prisikėlusį Kristų.
Šiandien
prašysiu Dievo malonės, kad sekčiau Tą, kuris perkeitė ir toliau keičia mano
gyvenimą ir mažais žingsneliais veda mane išganymo keliu.
Šiandien
prašysiu Dievo, kad kuo daugiau žmonių susitiktų Gyvąjį Jėzų savo gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą