Mt 8,23-27

²³ Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. ²⁴ Ir štai ežere pakilo tokia smarki vėtra, kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. ²⁵ Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ ²⁶ Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.²⁷ Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“

Skaitome dar vieną Jėzaus padarytą stebuklą. Šį kartą ne mokinių tikėjimas, bet baimė tapo akstinu stebuklui įvykti. Norisi apsistoti ties Viešpaties ištartu sakiniu: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Kiek daug telpa viename sakinyje! Apie baimę ir tikėjimą. Tai du susiję dalykai, nuolat konkuruojantys, besivaržantys mūsų širdyse. Įdomu tai, kad tikėti tereikia vienu dalyku – Jėzumi. Tikėti - tai reiškia ir pasitikėti. Šia tema kaip tik mąstėme pastarąsias kelias dienas. O baimių būna daug, jos lyg voratinklis mus apvynioja ir aplimpa. Štai šioje ištraukoje mokinius pagauna mirties baimė, tai bene natūraliausia ir universaliausia žmogaus baimė. Tačiau mes bijome ir kitų dalykų: ligų, artimųjų netekties, išdavystės. Bijome, jog mūsų negerbs, apie mus blogai galvos žmonės, bijome prarasti darbą, padėtį visuomenėje ir daug daug kitų dalykų, galiausiai bijome pakliūti į pragarą. Baimės yra socialinės, psichologinės, fizinės ir dvasinės. Visos baimės kyla, nes esame mažatikiai. Tikėjimas yra vaistas nuo baimių. Kai tikime ir pasitikime Dievu, aiškiai žinome, kad kas benutiktų, bus gerai, bet kokioje situacijoje pasikliovę Dievu, būsime nugalėtojais, nors iš pirmo žvilgsnio arba grynai žmogiškai žiūrint, atrodys priešingai. Jėzus subarė mokinius ne todėl, kad jie Jį pažadino. Mažatikiais juos pavadino net ne dėl to, kad jiems neužteko tikėjimo, jog valtis nepaskęs, nes joje yra Jėzus. Tikėjimu pasikliovę mokiniai darytų viską, kad išsigelbėtų, tačiau būtų pasiruošę priimti bet kokią įvykio baigtį – išsigelbėjimą arba žūtį. Tokio tikėjimo reikalauja Jėzus.

Šiandien dėkosiu Jėzui už tikėjimo pamokas.

Šiandien prašysiu Dievo malonės tikėti ir pasitikėti Juo iki galo.