Mt 5, 43-48

(Jėzus kalbėjo:) ⁴³ Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. ⁴⁴ O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, ⁴⁵ kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. ⁴⁶ Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! ⁴⁷ Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! ⁴⁸ Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

Jėzus ir toliau kelia kartelę aukštyn. Šį kartą Jis ragina su tais, kurie mums nemalonūs, ko mes nemylime ar net nekenčiame, ką galėtume savo priešu pavadinti, elgtis lyg su savo artimaisiais, lyg su mylimais broliais ir sesėmis. Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus – tai, bene, viena iš charakteringiausių krikščionybės tezių. Priešų meilė yra tai, kuo krikščionybė išsiskiria iš kitų religijų. Galima net pasakyti, kad šios dienos Jėzaus mokymas teigia krikščionybę ne kaip religiją, bet iškelia ją aukščiau vien religinės formos, kurioje tikintieji per tam tikrus veiksmus, elgesio normas ir apeigas „pamalonina“ savo dievybę. Jėzaus mokymas yra daug daugiau negu tik religijos pamokos. Jėzus ragina ne įtikti Dievui, ne tik Jį garbinti, bet BŪTI tokiais, koks Jis yra. Panašėti į savo Tėvą. Tai yra santykis, kuris peržengia religines formas, tai šeimos – Tėvo ir vaikų santykis, kur vaikai kviečiami būti tobuli kaip ir Tėvas.

Ar tai įmanoma? Kaip tai padaryti? Žmogiškomis jėgomis tai neįmanoma. Todėl Tėvas atsiuntė Sūnų, kad per Jį ir Jame mes galėtume tapti tokie tobuli kaip Tėvas. Jėzus yra tas pavyzdys, kuriuo turime sekti, Jėzus padarė tai, kas buvo neįmanoma žmogui, įmanomu. Jis prisiėmė nuodėmės pasekmę ant savęs ir pakėlė žmogišką prigimtį iš mirties. Mums tereikia sekti Juo, mokytis iš Jo ir „daryti, ką tik Jis lieps“ (plg. Jn 2,5), o tai yra: Mylėti savo priešus ir melstis už savo persekiotojus. Tai nėra lengva, tačiau vedami Šventosios Dvasios ir Jos stiprinami žingsnis po žingsnio, iš lėto galime darytis tobulesni.

Šiandien dėkosiu Dievui už Jo begalinę meilę blogiesiems ir geriesiems, teisiesiems ir neteisiesiems. 

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau mylėti ir melstis už tuos žmones, kuriuos man sunkiausia mylėti, kurių nemėgstu, ir už tuos, kurie manęs nekenčia.