1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į
kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis
mokė:
4 Palaiminti liūdintys: jie bus
paguosti.
6 Palaiminti alkstantys ir
trokštantys teisumo:
jie bus pasotinti.
7 Palaiminti gailestingieji: jie
susilauks gailestingumo.
8 Palaiminti tyraširdžiai: jie
regės Dievą.
9 Palaiminti taikdariai:
jie bus vadinami Dievo vaikais.
10 Palaiminti persekiojami dėl
teisumo:
jų yra dangaus karalystė.
11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs
jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. 12 Būkite linksmi ir
džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise
persekiojo ir pranašus“.
Viešpats laimina kiekvieną žmogų, nes
kiekvienas yra mylimas Dievo vaikas. Šiandien „Kalno pamoksle“ skambantys palaiminimai yra lyg gyvenimo siekių programa. Tai lyg laiptai kilti
link Dievo, visų pirma suvokiant, kad esame vargdieniai
dvasioje, kad mums nuolat trūksta Dievo ir Jo palaimos, kad patys iš savęs
esame vargšai. Suvokę tai, tampame nuolankūs ir galime kopti tolyn. Kiekvienas
iš palaiminimų yra lyg laiptelis, kuris pakylėja mūsų sielą aukštyn. Palaipsniui,
mūsų liūdesys dėl to, kad mums nuolat ilgu Dievo, perauga į romumą ir kantrumą,
žengdami tolyn imame rūpintis kitais ir trokšti teisumo, tampame gailestingi ir
patiriame Dievo Gailestingumą, kuris veda mus prie širdies nutyrinimo, o tyra
širdis trokšta taikos, nes geba pamilti net priešus ir galiausiai užtenka ryžto
siekti teisumo net savo aukos kaina. Kol galiausiai tampame pasiruošę būti
persekiojami ir niekinami dėl Kristaus. Į kiekvieną mūsų žingsnį atsiliepia ir
Dievas, nes ši kelionė yra bendras Dievo ir žmogaus ėjimas. Tokiu būdu artėjame
prie Dievo, o Jis prie mūsų.
Kartais suklumpame, sustojame ir vėl
galime pradėti iš naujo, kas kartą, kai tik vėl pripažįstame, jog esame
vargdieniai dvasioje.
Šiandien dėkosiu Dievui už teikiamus
palaiminimus.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad
galėčiau žengti palaiminimų keliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą