Mk 12,18-27

¹⁸ Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: ¹⁹ „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaiko, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. ²⁰ Ir štai yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. ²¹ Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip pat atsitiko ir su trečiuoju, ²² ir visi septyni nepaliko vaikų. Paskiausiai iš visų mirė moteris.²³ Numirėliams keliantis, kai ir jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji yra buvusi septynių žmona?“ ²⁴ Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės?! ²⁵ Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. ²⁶ O kad mirusieji keliasi, – ar neskaitėte Mozės knygoje apie krūmą, – kaip Mozei Dievas yra pasakęs: Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas?! ²⁷ Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate“.

Sadukiejų klausimas, užduotas Jėzui, ne mažiau aktualus ir šiandien. Iš tiesų, mirusiųjų prisikėlimu tikėti yra nemažas iššūkis šių dienų pasaulyje. Tai net gali atrodyti visai neprogresyvu, iš fantastikos, jei ne pasakų, srities. Yra žmonių, manančių ir pripažįstančių, kad galbūt Jėzus tikrai gyveno, kad Jis buvo moralės ir religijos mokytojas, įkūrėjas. Kad Jis buvo nukankintas ir net gal ir pats prisikėlė iš numirusių, nes buvo "pusiau" Dievas. Bet kad visi prisikels iš numirusių... tuo patikėti tikrai sunku, o gal ir beveik neįmanoma. Kyla daugybė žmogiškų klausimų.  Vieną iš situacijų nupasakojo sadukiejai šios dienos skaitinyje. Dar galima klausti, o kur sutilps visi per tiek amžių gyvenę žmonės, jei prisikels? Jiems tiesiog nebus vietos. O kaip su tais, kurie sudegę, arba kurių kūnai išnešioti po gabalėlį, arba sudraskyti žvėrių? Ir daugybė panašių ir įvairių klausimų kyla žmogaus mintyse. Jėzus į tai atsako sadukiejams ir visiems klausiantiems: Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės?! Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. Viskas bus kitaip, Jėzus po prisikėlimo ateidavo durims esant užrakintoms, tačiau valgė ir gėrė kartu su mokiniais. Jo kūnas po prisikėlimo buvo tobulas, sudvasintas, bet vis tiek kūnas. Laikų pabaigoje viskas įgaus tobulą savo pavidalą, visa kūrinija bus perkeista, štai Viešpats sako: „/.../ Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“. O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21,4-5).

         Mūsų žmogiškas protas negali suvokti, kaip viskas bus po prisikėlimo? O mirusiųjų prisikėlimas yra viena iš pagrindinių krikščioniškųjų tikėjimo tiesų. Jei netikime visų mirusiųjų prisikėlimu, nesame krikščionys. Jei tik laikome Jėzų moralės ar gyvenimo mokytoju, bet netikime prisikėlimu, klystame kaip sadukiejai. Mums sunku patikėti mirusiųjų prisikėlimu, bet tikėdami, jog Dievui nėra negalimų dalykų, matydami iš nieko sukurtą nuostabią visatą su milijardais žvaigždžių ir planetų, galime neabejoti Dievo visagalybe ir tuo, kad prikelti visus žmones laikų pabaigoje Jam nebus neįmanoma. Mūsų protas yra ribotas žemiškos tikrovės, bet mūsų tikėjimas tą tikrovę gali peržengti.

Šiandien dėkosiu Dievui už Jo nuostabų, mano protu nesuvokiamą išganymo planą ir mirusiųjų prisikėlimą.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad kuo daugiau žmonių patikėtų mirusiųjų prisikėlimu.