Mt 5,17-19

(Jėzus kalbėjo:) ¹⁷ „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. ¹⁸ Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.¹⁹ Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje“.

Daugelyje Naujoje Testamento vietų evangelistai pabrėžia, kad vienas ar kitas įvykis, Jėzaus veiksmas įvyko „kad išsipildytų Raštas“. Tai itin svarbu, nes Jėzus yra Dievo, kuris visų pirma buvo Abraomo, Jokūbo ir visos Izraelio tautos Dievas, to vienintelio Dievo, kuris sukūrė dangų ir žemę bei apsireiškė žmonėms per patriarchus ir pranašus, siųstas Mesijas, Sūnus. Todėl Jėzus pabrėžia, jog nė vienas brūkšnelis nebus panaikintas, nes Jis veikia išganymo istorijoje, nes Jis – Jėzus iš Nazareto – yra viena su Tėvu ir Dvasia, ir išvien vykdo išganymo planą. Dievas, kuris apsireiškė istorijoje ir dalyvauja žmonijos gyvenime visa atlieka nuosekliai ir Jis neklysta. Todėl visa Dievo ir kūrinijos, Dievo ir žmogaus istorija nuo sukūrimo iki laikų pabaigos yra vientisa ir nuosekli. Dievas kantriai, pagal žmogaus gebėjimą priimti Jo žinią, pagal žmogaus suvokimo lygį ir būdą, skelbia ir kviečia į bendrystę su savimi.

Todėl įsikūnijęs Dievo Sūnus atėjo ne panaikinti Įstatymo ar Pranašų, bet įvykdyti. Kol gyvename laike, kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl ir šiandien mūsų Šventąjį Raštą sudaro dvi dalys: Senasis ir Naujasis Testamentai. Jos ne panaikina viena kitos, ne prieštarauja, bet papildo ir išbaigia viena kitą.

Šiandien dėkosiu Dievui, kad leidosi į kelionę su žmogumi ir apsireiškė istorijoje.

Šiandien prašysiu Dievo malonės suprasti ir gyventi Dievo Žodžiu, užrašytu Šventajame Rašte.