Mt 7,1-5

(Jėzus kalbėjo:) ¹ „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. ² Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. ³ Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! ⁴ Arba kaip gali sakyti broliui: 'Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', kai tavo akyje rąstas?! ⁵ Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies“.

            Koks bus Dievo teismas mums? Štai koks! Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami. Dangaus Karalystėje viskas atrodo paprasta ir tikrai teisinga. Mūsų matas galioja ir mums patiems. Tačiau kaip dažnai mes nuteisiame kitus, net nepastebėdami savo nuodėmės?! Mes matome krislą savo brolio akyje, o nepastebime rąsto savojoje. Ši nuodėmė ypač aktuali religingiems žmonėms, kurie per greitai save ima laikyti teisiaisiais. Kurie patys nusprendžia, jog jie yra teisieji. Tokių žmonių teismas negailestingas nei tiems, kas neatitinka „religinio sukirpimo“, nei suklydusiems, suklupusiems to paties rato žmonėms. Pastariesiems turbūt daug griežtesnis. Tai matyt kyla iš to malonumo, kurį suteikia savęs išaukštinimas pasmerkiant kitą. Tačiau Viešpats perspėja, Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami. Jei jau prisiėmei ne savo atsakomybę, tai iki galo už ją ir atsakyk. Todėl Jėzus iš karto sako: neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Tai ne mūsų reikalas teisti. Tai Teisėjo – Dievo reikalas. O mes turime atgailauti už savo nuodėmes, kurių kiekvienas turi apsčiai, tada nebus nei laiko, nei noro teisti kitus. Žinoma, matydamas krislą savo brolio akyje, turi jam tai pasakyti. Ir viskas. Ne daugiau. Ištraukti jį iš ten yra jo paties reikalas, jeigu jam reikės pagalbos, jis jos paprašys. Rūpinkimės rąsto ištraukimu iš savo akies.

Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad perspėja neteisti kitų.

Šiandien prašysiu Dievo malonės pamatyti rąstą savo akyje ir neteisti brolių ir sesių.