Jn 19, 31-37

³¹ Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. ³² Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti.³³ Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, ³⁴ tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.³⁵ Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. ³⁶ Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas. ³⁷ Vėl kitoje vietoje Raštas sako: Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.

Kodėl reikėjo sulaužyti nukryžiuotiesiems blauzdas? Ir kaip Jėzus galėjo pažadėti vienam iš nusikaltėlių dar tą pačią dieną būti Rojuje, o tam sulaužė blauzdas ir viskas, jis juk gyvas? Nejaugi Jėzus jį apgavo? Deja ne, nukryžiuotųjų kūno padėtis ant kryžiaus labai apsunkina kvėpavimą. Todėl kas kartą, norėdami įkvėpti, jie turi pasikelti kojomis, kad išsitiestų krūtinės ląsta. Sulaužyti blauzdikauliai reiškia tik vieną dalyką – greitą mirtį, nebegalėdami pasikelti sulaužytomis kojomis nubaustieji uždūsta.

Jėzus jau buvo miręs. Todėl jam nebelaužė blauzdų. Tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, kad įsitikintų, jog Jis tikrai miręs. Kraujas ir vanduo iš Jėzaus šono turi plačią prasmę. Tai Gyvybės versmė, trykštanti iš pačios Dievo širdies. Kraujas yra mūsų kūno gyvybė, o vanduo mus nuplauna ir atnaujina. Vanduo ir kraujas yra esminių Bažnyčios sakramentų simboliai – Krikšto ir Eucharistijos. Be šių sakramentų Bažnyčia negali egzistuoti, tai giliausias Dievo veikimo žmonių gyvenime slėpinys.

Ietimi perverta Jėzaus širdis yra Jo meilės žmonijai įrodymas. Širdis - tai meilės simbolis, jos dvasinė buveinė, o kartu ir fizinis žmogaus centras, jo esmė, o šis perdūrimas, jau net mirusio Kristaus, yra Jo pasiaukojimas už mus iki galo, iki pačios giliausios esmės. Žmogus nužudė savo Kūrėją ir perdūrė Jam širdį. Labiau pasiaukoti nebeįmanoma. Jis atidavė viską: ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. Jis atsidavė į mūsų rankas iki paskutinio lašo.

Šiandien dėkosiu Jėzui, kad Jis už mane nuėjo iki galo ir paaukojo viską, net savo širdį.

Šiandien dėkosiu Dievui už Krikšto ir Eucharistijos slėpinius.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad turėčiau drąsos tarnauti Jam iki galo ir atiduoti savo širdį.

Šiandien melsiuos už visus tarnaujančius Dievui, ypač dvasininkus: diakonus, kunigus ir vyskupus.

Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Vilnius.