Mk 12,13-17

¹³ Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti jo kalboje. ¹⁴ Šitie atėję sako jam: „Mokytojau, žinome, jog esi tiesakalbis ir niekam nepataikauji. Tu nepaisai žmonių padėties, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja teisybė. Valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne? Mokėti ar nemokėti?“ ¹⁵ Matydamas jų veidmainystę, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą“. ¹⁶ Jie padavė. Jis ir klausia: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“. ¹⁷ Tuomet Jėzus jiems tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Ir jie be galo juo stebėjosi.

Visuomet labai žaviuosi Jėzumi skaitydamas šią ištrauką. Nuostabiai sumaniai Jis atsako klastūnams! O taip pat ir mums aktualus Jo atsakymas. Juk dažnai kyla klausimas apie mokesčius, girdime, kad jie per dideli, kad valstybė apiplėšinėja savo piliečius. Štai turime labai aiškų atsakymą, kad net ir tokiu atveju reikia atiduoti kas ciesoriaus – ciesoriui. O kas gi šiuo atveju yra Dievo? Ką reikia atiduoti Dievui? Mes patys esame Dievo. Žmogaus gyvenimas dovanotas Dievo. Žmogaus širdis sukurta ir priklauso Dievui. Todėl patys save turime atiduoti Dievui, atsiduoti Jo globai ir rūpesčiui. Tuomet ir tai kas ciesoriaus nebus sunku atiduoti ciesoriui.

Ar Jėzus čia kalba apie pasaulio dualizmą? Materialių ir dvasinių dalykų atskyrimą? Jokiu būdu ne. Išmintis čia slypi kitame. Kai tai, kas svarbiausia, atiduodame tam, Kuris yra svarbiausias, visa kita tampa tik pagalbinėmis priemonėmis. Todėl atidavę Dievui savo gyvenimą, save pačius, tampame laisvi nuo kitų dalykų. Tai nereiškia, kad daugiau nieko nebereikia, reikia ir reikės, kol gyvename šioje žemėje, be materialiųjų gėrybių neapsieisime, pats Dievas jas mums davė naudotis. Tačiau esmė čia tame, kad mes naudojamės gėrybėmis, pinigais, o ne vergaujame joms ar ciesoriui. Tada lengva atiduoti kas kam priklauso: Kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.

Šiandien dėkosiu Jėzui už nuostabų Jo atsakymą klastūnams.

Šiandien dėkosiu Dievui už iš Jo gautas dovanas – dvasines ir materialias.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad būčiau laisvas ir atiduočiau tai, ką privalau atiduoti.