Mk 16,15-20

¹⁵ Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.¹⁶ Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.¹⁷ Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ¹⁸ ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. ¹⁹ Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. ²⁰ O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant ženklais, kurie juos lydėjo.

Štai ir vėl tikėjimo tema. Šiandien Jėzus kalba apie dvi tikėjimo pozicijas: kas jau tiki arba dar įtikės ir kas netikės. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Tačiau nėra viskas taip paprasta. Iš vienos pusės, žmogui sunku tikėti, mes norime ženklų, kažkokių įrodymų, mums negana šio paprasto pasirinkimo arba būti išgelbėtiems, arba pasmerktiems. Todėl tiems, kas jau žengė tikėjimo žingsnius, Viešpats liepia eiti skelbti Evangeliją ir liudyti, ir dar priduria: Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks. Štai tie ženklai, kurių reikalauja dar nepatikėję. Įdomu tai, jog visi šie ženklai ir stebuklai svarbūs netikintiems, nes tie, kas jau patikėjo, kas susitiko su Kristumi asmeniškai, suvokia, jog visi ženklai, palyginus su šiuo susitikimu, yra niekas, visiškai nereikšmingi priedai. Ir iš tiesų, jie skirti tiems, kurie dar netiki, tai lyg priemonės, padedančios atvesti žmones prie tikrojo stebuklo – Amžinojo Dievo, kuris nori dovanoti save.

           

Kyla klausimas, kodėl tų ženklų tiek maža, kodėl mes nematome, kaip krikščionys aplink mus gydo ligonius ir prikėlinėja mirusius, jiems nekenkia nuodai? Atsakymas slepiasi žodyje tikėjimas. Čia susiduriame su kitu dalyku - tikėjimo gyliu. Ir tikrai viskas nebėra taip paprasta kaip pradžioje. Stebukle susitinka tikėjimas to, kurio rankomis Dievas jį atlieka, ir to, kuris tai stebi. Tikėjimas yra labai laipsniškas dalykas, kiekvieno žmogaus tikėjimo gilumas yra skirtingas. Ir nuo jo priklauso santykis su Dievu. Nuo jo priklauso, ar mes pastebėsime stebuklus, vykstančius aplink mus, nuo jo priklauso, ar mes patys sugebėsime daryti stebuklus Dievo vardu.

Bet pirmas ir svarbiausias iš visų tikėjimo žingsnis yra patikėti, kad Dievas yra, ir mane myli.

           

Šiandien dėkosiu Dievui už gyvenimo ir gyvybės stebuklą.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau kasdien vis labiau gilinti savo tikėjimą.

Šiandien prašysiu Dievo pagalbos skelbiant ir liudijant Evangeliją.