Jn 6,44-51

[Jėzus kalbėjo žydams:] ⁴⁴ Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. ⁴⁵ Pranašų parašyta: Ir bus visi mokomi Dievo. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. ⁴⁶ Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. ⁴⁷ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą. ⁴⁸ Aš esu gyvybės duona. ⁴⁹ Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. ⁵⁰ O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. ⁵¹ Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.

          Kaip galime išgirsti Tėvą mus kviečiant? Jeigu niekas nematė Tėvo, tik tas, kurį Jis siuntė, tai yra Sūnus? Bet juk kiekvienas žmogus turi savyje tai, kas susiję su Dievu, turime savyje Dievišką dalelę. Juk žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, nuodėmė subjaurojo tai, tačiau visiškai neatėmė. Kiekvienas turime to Dievo šauksmo širdyje. Kažkas jį išgirsta greičiau, lengviau, o kažkas laiko jį paslėpęs taip giliai, kad apsimeta jog jo net neturi, arba nesuvokdamas savo esminio širdies troškimo bando užpildyti jį materialiomis arba kultūrinėmis gėrybėmis (deja dažnai ir ne gėrybėmis). O kas vis gi išdrįsta išgirsti ir pripažinti, jog tas amžinybės pojūtis, jog tas amžinas klausimas, kodėl aš čia ir ar viskas baigsis su mano mirtimi? Ne šiaip sau mūsų siela šaukiasi Dievo. Tiksliau Jis mus žadina ir kviečia ateiti pas Jį. Štai kur išgirstame Tėvą, štai kur Jis mus patraukia ir įduoda Jėzui.

            O kai išgirstame ir atsiliepiame, ateiname pas Jėzų. Tam, kad gyventume, nes esame sukurti amžinybei. Ir Jėzus duoda mums valgyti save, savo Kūną: Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Tai, apie ką kalba Jėzus, jis išpildo per Paskutiniąją vakarienę, duodamas apaštalams duoną ir vyną ir perkeisdamas juos savo kūnu ir krauju. O liepdamas tai daryti Jo atminimui ir kvėpdamas savo Dvasią, pašventina ir įpareigoja apaštalus perduoti tai kitiems, kas įtikės. Tokiu būdu nuo apaštalų, jų rankų uždėjimu, iki šios dienos perduodamas šis paliepimas ir mes galime dalyvauti Paskutinėje vakarienėje dalyvaudami Eucharistijoje (šv. Mišiose) ir tikrai valgyti tikrą Jėzaus Kristaus Kūną priimdami Komuniją. Ir tokiu būdu čia ir dabar nepaliaujama pildosi Jėzaus žodžiai: Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.

           

     Šiandien dėkosiu Jėzui už Jo Kūno ir Kraujo dovaną ir galimybę Juo maitintis Eucharistijoje.

         Šiandien prašysiu Dievo malonės nepamiršti, kaip gyvybiškai man yra svarbu dalyvauti Eucharistijoje ir priimti Komuniją.

           Šiandien prašysiu, kad Tėvas kuo daugiau žmonių patrauktų ateiti pas Jėzų.