Mt 21, 28-32

²⁸„Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: 'Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne'. ²⁹ Šis atsakė: 'Nenoriu', bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. ³⁰ Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: 'Einu, viešpatie', bet nenuėjo. ³¹ Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis“. Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę.³² Nes Jonas atėjo pas jus teisybės keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo“.

            

       

             Jėzus čia kalba kunigams ir tautos seniūnams, o jiems priešpastato muitininkus ir ištvirkėles. Tai dvi, galima sakyti, kraštutinės visuomenės grupės, visuomenės paribių atstovai. Vieni save laiko ir kitiems prisistato kaip teisieji (ir dažniausiai taip priimami visuomenės), o kiti – nusidėjėliai, padugnės. Tačiau, tai tik išorinės, stereotipinės klišės. Jėzus atkreipia dėmesį į esmę, į tai, kaip iš tiesų įvykdoma Tėvo valia.

          

           Mūsų dienomis taip pat gausu teisiųjų ir nusidėjėlių, iš pirmo žvilgsnio lengva atskirti avis nuo ožių (plg.: Mt 25,31-44). Bažnyčiose gausu žmonių, kurie atlieka religines apeigas, žino, kur ir kada reikia atsiklaupti, ką sakyti, kaip ir ką skaityti ar daryti. Jie nepraleidžia nė vieno sekmadienio, pasninkauja visomis nurodytomis dienomis, šlykštisi pasaulio tuštybe, nesusideda su nusidėjėliais ir viską žino apie savo religiją. O nusidėjėliai - tokie, kurie net persižegnoti nemoka, kurie į bažnyčią tik per Velykas ir Kalėdas ateina ir nežino kur atsistoti nei ką daryti, ir tik trypčioja ir trukdo melstis, o kitomis dienomis leidžia laiką tuštybėse, linksmindamiesi ir ištvirkaudami. Tačiau, ar tikrai taip? Ir ar mes turime teisę spręsti? Jėzus sako: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę. Ne todėl, kad jie muitininkai ir ištvirkėlės, bet dėl to, kad Jėzus mato širdį, mato tikruosius mūsų poelgius ir nusistatymus. Jam nesvarbios mūsų religinės apeigos jeigu jose nėra mūsų tikros širdies. Neužtenka vien nueiti (arba nuolat vaikščioti) į šventovę ar bažnyčią. Jėzui svarbu, kad mes vykdytume Tėvo valią, o ne vaidintume, kad esame teisieji. Muitininkai ir ištvirkėlės išgirdo Jono Krikštytojo kvietimą keistis ir atgailauti, ir taip padarė, o aukštieji kunigai ir tautos seniūnai buvo kurti iš pasitenkinimo savimi, ir liko tokie, kokie buvo – veidmainiai, teisuoliai išorėje, bet smerkiantys teisėjai viduje. Vieni lyg ir nesiruošė vykdyti Tėvo valios, bet tai padarė, o kiti nuo pat pradžių dėjosi vykdantys ją, bet galiausiai taip ir neįvykdė.

Šiandien būsiu prieš Dievą toks koks esu ir nesistengsiu atrodyti teisesnis už kitus.

Šiandien prašysiu Viešpaties malonės, kad tai, kaip Jį garbinu išore, sutaptų su mano vidumi.

Šiandien noriu būti tas sūnus, kuris įvykdo Tėvo valią.