Jn 11,25-27

²⁵ Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. ²⁶ Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“

²⁷ Ji (Morta) atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.

Tai trumpo, tačiau labai svarbaus pokalbio tarp Jėzaus ir Mortos ištrauka iš pasakojimo apie Jėzaus draugo Lozoriaus prikėlimą. Morta – prieš kelias dienas mirusio Lozoriaus sesuo. Morta išgyvena netektį, jai labai skaudu, ji prislėgta. Jėzus, kuris turi galią išgydyti ligonius, atėjo per vėlai, Lozorius mirė. Ir štai Jėzus užduoda Mortai keistą ir neįprastą klausimą. Mirties akivaizdoje, kai Mortos žodžiais tariant: „/.../ jau dvokia. Jau keturios dienos kaip jis miręs.“ (Jn 11,39). Jėzus sako: „Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“. Kaip tai suprasti? Jis jau miręs ir dvokia. Koks išbandymas Mortai! Koks išmėginimas mums! Tačiau, Jėzus kalba ne apie kūno mirtį, Jis kalba apie sielos mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Tikėjimo akimis įmanoma pažvelgti giliau, įmanoma mirties akivaizdoje pamatyti gyvenimą. Tačiau, tai Dievo dovana, nes mūsų protas linkęs atmesti tikėjimo dalykus, atmesti tai, ko nemato, ko negali ištirti. Morta tikėjo, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, to pakako, jai nereikėjo patikėti, kad Lozorius gyvas, nes ji matė negyvą kūną. Ji tiesiog tikėjo Jėzumi. Ir mums nereikia patikėti stebuklu, mums tereikia tikėti tuo, kuris gali padaryti bet kokį stebuklą. Ir Jėzus vis dar abejojančiai Mortai ir jos seseriai Marijai ir susirinkusiai miniai tą stebuklą padaro.

„Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 11,41-42). Svarbu tikėti, kad Jėzus yra Dievo sūnus, kad Tėvas Jį siuntė mūsų išgelbėti. Jėzus prašo tikėti Juo, o ne stebuklais, nes daug svarbiau tas, kuris daro stebuklus. Kai mes trokštame tuo tikėti, Dievas suteikia ir malonę mūsų tikėjimui sustiprinti. Stebuklui įvykti reikia ne tik Dievo, bet ir mūsų noro patikėti. Nors truputį.

Šiandien renkuosi tikėti, kad Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus.

Šiandien tikiu, kad „kas tiki Jėzų, – nors ir numirtų, bus gyvas“.

Šiandien prašysiu Dievą sustiprinti mano tikėjimą ir suteikti man malonę matyti daugiau negu gali protas.