Lk 23,8-12

⁸ Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. ⁹ Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. ¹⁰ Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. ¹¹ Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui.¹² Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

           

        Erodas tikėjosi pamatyti Jėzų darant stebuklą. Jam Jėzus - tai įdomus personažas, fokusininkas arba vienas iš daugelio keistuolių, karts nuo karto pasirodančių ir apie save pasakojančių įvairiausių būtų ar nebūtų dalykų. Erodas net neketina gilintis į situaciją, jam tai tik pramoga. Dažnai ir mūsų laikais galime sutikti tokį žmonių požiūrį į Jėzų arba į Bažnyčią. Mūsų dienomis kai kurie dvasiškiai ar bažnyčios kartais taip pat tampa savotiškų pramogų arba „gero skonio“, „piaro“ ženklu. Ypač vasarą – santuokų ir krikštų sezonu. Tačiau, Jėzus nepasiduoda šiam Erodo norui papramogauti, Jis visą laiką tyli. Jo tylėjimas yra orumo išraiška. Jis nemato reikalo tuščiai veltis į aiškinimus, Jis žino, kad šitam žmogui Jo nereikia, nereikia nei Dievo, nei išgelbėjimo. Todėl Jėzus tyli. Jis atėjęs įvykdyti atpirkimo darbo, o ne būti linksmintoju, prekės ženklu ar žvaigžde. Jis – Mesijas ir Dievo Sūnus. O vargšas Erodas taip to ir nesuprato.

            

            Šiandien prašysiu Dievo malonės išgryninti mano žvilgsnį į Jėzų.

            Šiandien dėkosiu Jėzui už parodytą savigarbos pavyzdį.  

      P.S. Klasika tapusioje A. L. Vėberio (A. L. Webber) Roko operoje „Jėzus Kristus Superžvaigždė (Jesus Christ Superstar)“, kiek hiperbolizuotai ir artistiškai, tačiau, labai taikliai pavaizduota ši ištrauka Erodo dainoje. Puikiai perduota Erodo ir jo svitos tuštybė ir nuotaika, visai nesvetima ir šiems laikams.