Mk 14,22-25

   ²² Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ ²³ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. ²⁴ O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. ²⁵ Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.

      Paskutinės Vakarienės metu Viešpats įsteigia Eucharistijos sakramentą, o kartu su juo ir perduoda kunigystės galią apaštalams. Eucharistija arba Švenčiausiasis Sakramentas, žmonių paprastai vadinamas tiesiog Komunija, yra pats svarbiausias Bažnyčios slėpinys. Nuo pat pirmųjų dienų Bažnyčia, t.y. apaštalai, kartu su Marija ir kitais mokiniais  „kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną“ (Apd 2,46). Nuo pat pradžios tikėdami, jog Eucharistija arba, kaip rašo šv. Lukas Apaštalų Darbuose, duonos laužymas  TIKRAI yra Jėzaus Kristaus kūnas ir kraujas. Tai viena šio slėpinio pusė, mums labai sunku suprasti, kaip duona ir vynas gali būti Kristaus Kūnu ir Krauju. Kita šio slėpinio pusė yra ne mažiau didinga ir pagaunanti, jei iš tiesų susimąstome, ką tai reiškia – net kvapą užgniaužia. Juk tai ne šiaip kažkieno kūnas ir kraujas, stebuklingai pavirtęs iš duonos ir vyno, tai pats Dievas, pats Kūrėjas, Karalių Karalius ir Viešpačių Viešpats, Dangaus Kareivijų ir Galybių Valdovas. Tai Jis dėl mūsų ateina, norėdamas su mumis susivienyti, nusižemina ir tampa mums maistu, nes mes negalime iki Jo pakilti. Štai šis slėpinys yra didžiausias Bažnyčios turtas, štai jame yra visa Bažnyčios galia ir šventumas. Ir kiekvienas esame kviečiamas dalyvauti šioje misterijoje tiesiogiai, kas kartą dalyvaujant Eucharistijoje ir priimant Švenčiausiąjį Kristaus Kūną ir Kraują. Tačiau šv. apaštalas Paulius įspėja: „Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. Kas valgo ir geria to Kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą“ (1 Kor 11,27-29). O kai suprantame koks didis tai Slėpinys ir kokie menki ir neverti esame mes prieš Dievą, nuolankiai ir virpėdami priimame Jį ir tampame Jo Dievystės dalininkais.

      Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad pasilieka Eucharistijos slėpinyje su mumis.

      Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau vertai priimti Eucharistiją.