Jn 16,23-28

[Jėzus kalbėjo savo mokiniams:] ²³ „Tą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą, duos tai jums dėl manęs.

²⁴ Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

²⁵ Aš jums vis kalbėjau palyginimais, bet ateis valanda, kada be palyginimų imsiu kalbėti ir atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.

²⁶ Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir aš net nesakau, kad aš prašysiu Tėvą už jus, –

²⁷ juk patsai Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog aš esu iš Dievo atėjęs.

²⁸ Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir grįžtu pas Tėvą“.

Ateis laikas, kai prašysime Tėvo ir Jis mums visa suteiks, tuomet regėsime Dievą veidas į veidą. Būsime Jo artumoje. Nes pats Dievas tapo žmogumi dėl mūsų išganymo, Jis prisiėmė mūsų nuodėmių pasekmes – kančią ir mirtį – sau, kad prisikėlęs atnaujintų mūsų sužalotą prigimtį, ir įžengdamas į Tėvo artumą, jai sugražintų Dievo paveikslą. Tik per Jėzų ir mes, priimdami Jį į savo gyvenimą, tikėdami ir išpažindami Jį Dievo Sūnumi, galime ir vėl pasidaryti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, kaip nuo pradžių Dievas buvo numatęs (pgl. Pr 1,27).

Įžengęs į Tėvo garbę, Jėzus pakėlė žmogiškąją prigimtį iki Dievo garbės. Todėl ateis laikas, kuomet tie, kas patikėjo ir pamilo Sūnų, bendraus su Tėvu: Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir aš net nesakau, kad aš prašysiu Tėvą už jus, – juk patsai Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog aš esu iš Dievo atėjęs. Tuomet būsime pajėgūs ir be palyginimų suprasti apie Dievą. Tačiau kol kas keliaujame gyvenimo kelionę, esame riboti ir galime pažinti Dievą palyginimuose ir priimti Jį tikėjimu. Gyvenimas - tai mūsų kelionė į Tėvo namus ir tik nuo mūsų pasirinkimų priklauso, ar mes pasieksime kelionės tikslą, ar mums tikslu taps pati kelionė.

Šiandien dėkosiu Dievui už tikėjimo dovaną.

Šiandien prašysiu Jėzaus vesti mane gyvenimo keliu į Tėvo namus.