Jn 16, 12-15

[Jėzus kalbėjo savo mokiniams:] ¹² „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti.

¹³ Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti.

¹⁴ Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

¹⁵ Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“.

Šiandien norisi stabtelėti prie dviejų perskaitytų minčių. Štai Viešpats sako: Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Šie žodžiai tinka kiekvienam ir nuolat. Dar netikinčiam žmogui pakanka svarstyti apie Dievo buvimą ir ieškoti gamtamokslinių visatos paaiškinimų. Tikėjimo kelionę pradedančiam gera girdėti, kad Dievas jį myli ir leidžia tą meilę išgyventi. Einant tikėjimo keliu vis tolyn ir gilyn, gilėja ir Dievo pažinimas, o kas dar svarbiau - Jo patyrimas ir santykis su Juo. Kuo žmogus leidžiasi giliau į bendrystę su Dievu, tuo geriau pažįsta Jį ir save. Bažnyčios tėvai sako, jog net savo nuodėmingumą žmogus pamato ne iš karto, nes jei suprastų tikrąją savo nuodėmingumo padėtį, numirtų iš sielvarto. Todėl dažnai galime išgirsti netikinčius arba tik pradedančius dvasinę kelionę žmones sakant: „Kam man eiti išpažinties? Aš nieko blogo nepadariau, nieko nepavogiau, nenužudžiau.“ O tie, kurie atrodytų toli pažengę dvasiniame kelyje, kurie tiesiog spindi akyse kaip šventieji, dažnai taria: „Viešpatie, pasigailėk manęs nusidėjėlio“. Nes Šventoji Dvasia veda ir atskleidžia vis daugiau kiekvienam pagal tai, kiek jis tuo metu gali pakelti. Čia verta pažymėti, jog dvasinėje kelionėje visada reikia stengtis eiti pirmyn, nes sustojimas reiškia ėjimą atgal, stovėjimo vietoje nebūna.

Kitas svarbus dalykas, kurį Viešpats šiandien atskleidžia yra Trejybės santykis: Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Švenčiausioje Trejybėje yra nuolatinis meilės ir dalijimosi santykis, visa ką turi Tėvas, yra ir Sūnaus, ir tai Šventoji Dvasia ima ir duoda savo Bažnyčiai, tai yra savo žmonėms. Švenčiausioji Trejybė visada veikia kartu ir išvien. Tai nurodo į tai, jog yra vienas Dievas, o ne trys, tačiau trijuose asmenyse. Ir mes malones gauname iš Tėvo per Sūnų Šventojoje Dvasioje.

Šiandien dėkosiu Jėzui už apreikštą Dievo žodį.

Šiandien prašysiu Dievo malonės eiti tikėjimo keliu pirmyn ir vis labiau pažinti Jį bei save.