(Jėzus kalbėjo:) 1 „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. 2 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite
teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. 3 Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o
nepastebi rąsto savojoje?! 4 Arba
kaip gali sakyti broliui: 'Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', kai tavo akyje
rąstas?! 5 Veidmainy,
pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį
iš brolio akies“.
Šiandien Jėzus mums kalba apie teismą. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kas
mes tokie, kad teistume kitą? Juk visi ir kiekvienas esame nusidėjėliai, visi
turime ydų ir trūkumų, visi esame netobuli. Tik vienas Dievas yra tobulas ir
Jam priklauso teismas, Jis yra teisėtas Teisėjas. Teisdami užimame Dievo vietą
ir iškeliame save aukščiau už kitą žmogų. Smerkdami kitą, pasmerkiame save, nes
kokio teisingumo reikalaujame kitam, tokį teisingumą turime būti pasiruošę
priimti ir savo atžvilgiu. Tačiau jeigu Dievas savo teisme bus su mumis teisingas,
mes neišvengiamai turėtume būti pasmerkti. Todėl vienintelis dalykas, kurio
galime tikėtis, yra Dievo begalinis gailestingumas. Bet tik tuomet, jeigu ir
patys būsime gailestingi.
Mes turime pareigą perspėti brolį ar sesę, jeigu
matome jį ar ją nusidedant, pataisyti klystantį, sustabdyti darantį blogą.
Tačiau, tai turime daryti ne teisdami, ne iš aukšto, bet iš lygių pozicijų.
Atsimindami, jog ir patys esame netobuli, klystantys ir nusidedantys. Tai
galime pasiekti per atgailą, nes kuomet matome savo nuodėmes ir atgailaujame už jas, nebelieka vietos ir laiko teisti ir vertinti kitus.
Šiandien dėkosiu Dievui už Jo gailestingumo
viršenybę virš teisingumo.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad neteisčiau
kitų, bet atgailaučiau už savo nuodėmes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą