Mk 12, 28-34 („Didžiausias įsakymas“)

²⁸ Vienas iš Rašto aiškintojų, girdėjęs jį ginčijantis ir matęs, kaip puikiai Jėzus atsakinėjo priešininkams, paklausė jį: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ ²⁹ Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; ³⁰ tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. ³¹ Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“. ³² Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; ³³ o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“. ³⁴ Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.

Didžiausias Dievo įsakymas – meilė. Jis ne tik didžiausias, bet ir sunkiausias. Juk tai, ką dažnai įsivaizduojame esant meilę, tėra mūsų savimeilė ar egoizmas. Dievą myliu, nes Jis man padeda, o dar ir amžinąjį gyvenimą suteiks. Einu sekmadieniais į bažnyčią ir taip jam savo meilę parodau, be manęs jam turbūt būtų ten liūdna vienam sėdėti.

Artimą myliu, nes jis yra mano ir aš netgi žinau, kas jam bus geriau ir kaip jam reikia pasikeisti, todėl jį nuolat ir keičiu pagal savo meilę, kad man jį mylėti būtų lengviau ir jis nekeltų man rūpesčių.

Save myliu švelniai, noriu, kad man būtų patogu gyventi, sektųsi darbe daryti karjerą, gerai uždirbti, apsirūpinti gėrybėmis ir žinoma, nesirgti, nes sveikata – brangiausias turtas, dar kad mane mylėtų (na, visaip girtų ir glostytų) sutuoktinis (-ė), vaikai, draugai, bendradarbiai ir didžiuotųsi tėvai ir viršininkas. Tada ir aš visus dar labiau mylėsiu.

Taip mylėdami, deja, nesame ne tik, kad netoli nuo Dievo karalystės, bet einame visiškai į kitą pusę. Tikroji Meilė prasideda nuo mirties. Nuo mirties sau. Tik tuomet, kai numirs mano egoizmas, galėsiu pradėti po truputį suvokti, kas yra tikroji meilė, kuria Viešpats įsako man mylėti Dievą, artimą ir save patį. Kuo mažiau egoizmo, tuo daugiau meilės ir atvirkščiai, kuo daugiau meilės, tuo mažiau vietos mano didžiajam „aš“.

Šiandien dėkosiu Jėzui už Jo meilę mums parodytą ant kryžiaus.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad numirčiau savo egoizmui ir pradėčiau mylėti iš tikrųjų.