25 Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš
šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo
išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.
26 Taip, Tėve, nes
tau taip patiko. 27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir
niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam
Sūnus panorės apreikšti.
28 Ateikite pas
mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! 29 Imkite
ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios
širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. 30 Mano jungas
švelnus, mano našta lengva“.
Puikybė ir nuolankumas yra šių Jėzaus žodžių pagrindinė gija. Pasaulio išmintingieji
ir gudrieji, tai tie, kas vedami puikybės tokiais jaučiasi. Jėzus čia nekalba
apie tikrąjį pažinimą ir išmintį. Nes kas iš tiesų išmintingas, tas žino, jog
jis yra mažutėlis, nes jo išmintis tėra Dievo išminties atspindys. Ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei
Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus. Todėl giliausia išmintis slypi šiame
suvokime, jog negalime pažinti viso ko šaltinio, toks pripažinimas veda prie
minties, jog esame mažutėliai. Priimti tokią žinią reikia nuolankumo. Tuomet
būsime pasiruošę priimti Dievo pažinimo dovaną, kurią Sūnus panorės apreikšti.
Viešpats kviečia ateiti pas jį visus, kurie vargsta ir yra prislėgti. Jis
kviečia pasikeisti savo naštomis ir priimti jo jungą. Didžiausia našta, kuri
mus slegia, yra nuodėmė, kurią Jis, būdamas nekaltas, prisiima ant savęs. O Jo
našta yra kryžius, kurį Jis neša ir ragina kiekvieną iš mūsų prisiimti, Jis
sako: mano našta lengva. Taip yra dėl
to, kad Jis nepaliks mūsų vienų nešti savo pačių kryžių, bet nuolat teiks mums
pagalbą. Jo jungas švelnus, nes tai meilės jungas, jis netrina pečių ir
neslegia taip kaip pasaulio jungas. Tai kvietimas darbuotis dėl Dievo
Karalystės, kurios vaisiai neišnykstantys, o ne dėl šio pasaulio, kurio vaisiai
laikini.
Visi esame prislėgti ir tampiame gyvenimo jungą. Neturime galimybės nuo to
pasislėpti, nepriklausomai, kokią padėtį užimame. Jėzus kviečia pasikeisti tuo
su Juo ir palengvinti savo kelionę. Jis nori mums padėti ir suteikti mūsų sieloms
atgaivą.
Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad prisiėmė mano nuodėmių naštą ir davė
atgaivą mano sielai.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad daryčiausi vis labiau panašus į Jėzų,
vis labiau romus ir nuolankios širdies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą