16 – Dievas taip pamilo pasaulį, jog
atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet
turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi
nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per
jį būtų išgelbėtas. 18 Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas
netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
19 Teismo
nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą
nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. 20 Kiekvienas nedorėlis neapkenčia
šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. 21 O
kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.
Jėzus yra pasaulio šviesa, Jis atėjo išgelbėti žmonių, bet ne pasmerkti.
Visas darbas jau atliktas, Jėzus kentėjo ir mirė už mūsų nuodėmes, todėl nieko
nebetrūksta mūsų išgelbėjimui. Vienintelis dalykas, kurio reikia, yra mūsų
tikėjimas. Kas jį tiki, tas nebus
pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo
Sūnaus. Tik tikėdami galime priimti
tą Dievo mums parodytą meilę, tik priėmę Jo Meilę, galime į ją atsiliepti savo
meile, o iš jos kyla ir mūsų darbai. Jei tikime, suvokiame ir priimame Dievo
meilę mums, taip pat pamilstame Dievą ir atsiliepiame į Jo meilę, eidami pas
Jį, gyvendami Jame. Kaip pasekmė šios meilės yra mūsų darbai, kuriuos darome
tiesoje ir šviesoje. Taigi pradžia jau padaryta - Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų. Kitas
žingsnis priklauso nuo mūsų - kiekvienas,
kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Šiandien dėkosiu Dievui už Jo meilę mums.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau atsiliepti į Jo meilę ir
tikėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą