Jn 15, 9-11 („Pasilikite mano meilėje“)

(Jėzus kalbėjo savo mokiniams:) ⁹ „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! ¹⁰ Jei laikysitės  mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. ¹¹ Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“

Pasilikite mano meilėje! – sako Jėzus. Pasilikti Jo meilėje - tai suvokti visa savo esybe kaip Jėzus mus myli. Jis atidavė savo gyvybę, kad mes būtume išgelbėti ir nemirtume. Nuo pat pradžių buvome sukurti meilei, nes nėra jokio kito tikslo mūsų buvimo. Dievas sukūrė mus pagal savo paveikslą ir panašumą, ne tam, kad būtume jo vergai, ar kad Jam trūko kažko, Jis sukūrė mus tam, kad mylėtų. Nėra kitos priežasties ir kito mūsų egzistavimo tikslo. Dievas norėjo ir nori dalintis savo meile su mumis. Visa, ką darė Jėzus, ko mokė, taip pat kyla iš meilės mums. Ir Jis paliko mums įsakymą, kuriame sutelpa visi kiti įsakymai: „mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visu protu, visa siela, visomis jėgomis. Mylėk savo artimą kaip save patį“ (plg. Mk 12, 30-31). Todėl laikytis Jo įsakymų reiškia mylėti, o mylėti ir yra laikytis Jo įsakymų. Iš čia ir tikrasis džiaugsmas, jei suvoksime, kad nieko svarbiau nėra už Jo meilę, jog esame mylimi be jokių išlygų, salygų ir ribų, mūsų džiaugsmui nieko netrūks, niekas negalės jam sutrukdyti. Kaip rašė šventasis apaštalas Paulius: „Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8, 38-39).

Šiandien dėkosiu Dievui už Jo meilę man.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad pasilikčiau Jo meilėje ir mano džiaugsmui nieko netrūktų.