13 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė
mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ 14 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti
Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. 15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“16 Tada
Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai,
Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris
yra danguje. 18 Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš
pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.19 Tau
duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje,
ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.
O kuo jūs mane laikote? Atsakymas į šį klausimą yra
iš esmės keičiantis gyvenimą. Kai pažįstame tiesą apie Jėzų, nebegalime likti
tokiais, kokie buvome anksčiau. Susitikimas su Jėzumi ir Jo pažinimas Simono,
eilinio žvejo iš Galilėjos, gyvenimą pakeitė neatpažįstamai, jis tapo Petru –
Uola, ant kurios Jėzus pastatė savo Bažnyčią, kuriam drauge su kitais
apaštalais davė Dangaus karalystės raktus ir patikėjo vesti žmones į išganymą.
Dievas pasirinko Bažnyčią – tikinčiųjų bendruomenę, kaip būdą kartu keliauti
Dangaus karalystės link. Jis paskyrė apaštalus atsakingaisiais ir įgaliojo juos
atleisti nuodėmes, mokyti, vadovauti ir švęsti išganymo paslaptis, t.y.
sakramentus. Petrą jis paskyrė būti pirmuoju iš apaštalų. Petro tikėjimo išpažinimas:
„tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
tapo pagrindu šiai didžiulei atsakomybei. Be Jėzaus ir Šventosios Dvasios
pagalbos Petras niekada nebūtų įgyvendines šios misijos, nes dar Jėzui esant
gyvam Petras tris kartus Jo išsigynė pavojaus akivaizdoje. Jis buvo nuodėmingas
žmogus, kaip ir kiekvienas, su savo trūkumais ir silpnybėmis. Tačiau jo
tikėjime Jėzumi – Gyvojo Dievo Sūnumi – slypėjo jo stiprybė, dėl šio tikėjimo
Jėzus galėjo Petrui patikėti atsakingą ir sunkią tarnystę vadovauti Bažnyčiai.
Šiandien Jėzus užduoda kiekvienam iš mūsų tą patį
klausimą: O kuo jūs mane laikote?
Koks bus mano atsakymas? Nuo to priklauso ir mano asmeninis išganymas ir mano atsakomybė
tikinčiųjų bendruomenėje – Bažnyčioje. Nes kiekvienas, kuris tiki Jėzų esant
Mesiją, per Krikštą tampa Bažnyčios nariu ir kiekvienas Bažnyčios narys yra
atsakingas už Bažnyčią. Ne visų atsakomybės vienodos, bet kiekvienas yra
svarbus savo vietoje. Kaip rašė šventasis apaštalas Paulius: „Kaip vienas kūnas
turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir
Kristus. /.../ Jūs
esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai“ (1 Kor 12,12.27).
Šiandien dėkosiu Jėzui už Bažnyčią ir už jos
atsakinguosius: vyskupus, kunigus, diakonus ir visus brolius ir seseris.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad tinkamai vykdyčiau savo atsakomybę
Bažnyčioje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą