54 Jėzus pasakė ir minioms: „Matydami
debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: 'Ateina lietus', ir taip
atsitinka. 55 Pučiant
pietų vėjui, jūs tvirtinate: 'Bus karšta', ir taip iš tiesų esti. 56 Veidmainiai! Jūs
mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi
neišsiaiškinate šio laiko prasmės? 57 Kodėl
gi patys nenusprendžiate, kas teisu?
58 Kai
eini su ieškovu pas vyresnybę, pasistenk dar kelyje su juo sulygti, kad jis
tavęs kartais nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui,
o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą. 59 Sakau tau: iš ten
neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.
Jėzus savo laiko žmones ragina skaityti ženklus, matyti tai, kas vyksta ir
rinktis tai, kas yra teisu. Lygiai taip ir dabar mums tinka šie žodžiai.
Laikas, kuriuo gyvename mes, yra Antrojo Viešpaties atėjimo metas. Tai
nereiškia, kad prasideda Apokalipsė ar pasaulio pabaiga, kaip dažnai
apsišaukėliai pranašai bando teigti: „štai tūkstantmečių sandūra, saulės ar
mėnulio užtemimai pranašauja laikų pabaigą“. Ne, Viešpats po prisikėlimo išėjo
pas Tėvą ir žadėjo sugrįžti: „Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską
nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus
Sūnus“ (Lk 17,24). Bet Jėzus nuolat kartojo, kad budėtume, nes
nežinome nei dienos, nei valandos: „tačiau
tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik
Tėvas“ (Mk 13,32). Todėl esame raginami atpažinti savo gyvenimo dienų
tikrąją prasmę, Jėzus kviečia mus rinktis tai, kas teisu ir stovėti Dievo
pusėje. O kaip tai padaryti praktiškai? Geriausias teisumo matas yra Dievo
Žodis ir mūsų sąžinė. Viešpats toliau kalba apie atsiteisimą prieš savo
ieškovą, tai yra prieš tą, kuriam esame kažkokiu būdu nusikaltę. Ar tai būtų
mūsų bičiulis ar priešas, ar pats Dievas. Pasirinkti teisumo kelią, tai nereiškia
būti teisėju ir smerkti tuos, kas mano manymu blogai elgiasi. Tai visų pirma
reiškia pačiam pripažinti savo nuodėmę, neteisingumą, neteisumą ir jį
atitaisyti. Rinktis teisumą - tai dėti pastangas, kad širdis nuolat būtų
nusiteikusi ir pasiruošusi susitikimui su Viešpačiu. O sąžinė mums gali
pakuždėti, ką turime padaryti, kad tas susitikimas būtų džiugus, o ne
gąsdinantis.
Šiandien dėkosiu Dievui už mano gyvenimo laiką ir ženklus
jame.
Šiendien prašysiu Dievo malonės, kad mano širdis būtų
pasiruošusi susitikimui su Juo, o aš eičiau teisumo keliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą