25 Štai atsistojo vienas Įstatymo
mokytojas ir, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad
laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ 26 Jėzus
tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ 27 Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa
širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir
visu protu, o savo artimą kaip
save patį.28 Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir
gyvensi“.
29 Norėdamas
pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“30 Jėzus
prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų
rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. 31 Atsitiktinai tuo
pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. 32 Taip pat ir
levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. 33 O vienas pakeleivis
samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. 34 Jis
priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui,
užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. 35 Kitą dieną jis
išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: 'Slaugyk jį, o jeigu
išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu'. 36 Kas iš šitų trijų
tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ 37 Jis atsakė: „Tas,
kuris parodė jam gailestingumą“. Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“
Įstatymo mokytojas žino pagrindinį Dievo įsakymą – Meilės įsakymą. Tačiau norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų:
„O kas gi mano artimas?“ Dažnai ir mes turime įvairių pasiteisinimų kai
reikia pagelbėti į bėdą patekusiam žmogui. O Jėzus pasako palyginimą, kur
samarietis, o tai pagal ano meto žydų kultūrą, reiškia visiškai svetimas, netgi
priešingai – laikomas blogesniu, nešvariu žydų tautos atžvilgiu, nesibodi
sustoti ir pagelbėti bėdos ištiktąjam. Nelaimėlio tautiečiai apėjo jį, nes
turėjo savų pasiteisinimų – nenorėjo susitepti krauju, neturėjo laiko ir panašiai.
Taigi, artimas yra tas, kuris dėl kito gali atidėti visus savo pasiteisinimus į
šoną ir suteikti pagalbą. Ir atvirkščiai – artimas turėtų būti kiekvienas
patekęs į bėdą. Juk nežinia kurio vietoje galime atsidurti mes rytoj.
Šiandien dėkosiu Jėzui už raginimą būti gailestingais.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad būčiau gailestingas ir nedvejočiau
kuomet kitam reikia mano pagalbos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą