Mt 1, 16-21 (Šv. Juozapas)

¹⁶ Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.

¹⁸ Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. ¹⁹ Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. ²⁰ Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.²¹ Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.

Šiandien minime šventąjį Juozapą, mergelės Marijos sužadėtinį ir Jėzaus žemiškąjį globėją. Evangelijos pasakojimuose nedaug randame informacijos apie šv. Juozapą. Jis buvo dievobaimingas, darbštus ir nuolankus vyras. Klusnus Dievo valiai, prisiėmęs ypatingą misiją, kurią jam pavedė Dievas ir apreiškė per angelą. Šv. Juozapas buvo dailidė, kilęs iš karaliaus Dovydo giminės ir miesto. Jis buvo paprastas žmogus. Ką reiškia tapti Jėzaus žemiškuoju globėju? Jėzus turėdamas žmogišką prigimtį, turėjo ir visus žmogiškus poreikius nuo pat gimimo. Jam reikėjo šeimos, jam reikėjo tėvo, kuris jį auklėtų, mokytų įvairiausių dalykų, amato, rūpintųsi juo ir būtų jam pavyzdžiu. Juozapui teko saugoti savo šeimą, bėgti nuo persekiotojų į Egiptą, išmaitintį ją. Iš to suprantame, kad Juozapas buvo stiprus žmogus, tvirtas ir drąsus. Tuo pačiu Juozapas buvo nuolankus, rūpestingas ir jautrus. Jau pačioj Jėzaus prasidėjimo pradžioj jis jautriai reagavo į mergelės Marijos nėštumą ir norėjo ją tylomis atleisti, kitu atveju Marija turėtų būti užmušta akmenimis, nes pradėjo lauktis dar neištekėjusi.

Šv. Juozapas, galima pasakyti, dėl savo pašaukimo būti Marijos ir Jėzaus globėju atidavė savo gyvenimą. Jis iš anksto išpildė Jėzaus daug vėliau pasakytus žodžius: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi“ (Lk 9,23). Šv. Juozapas yra tas pavyzdys, kuriuo galime sekti ir savo gyvenime: jis mažai matomas, jo darbai neaprašyti atskiruose raštuose, jis visą savo gyvenimą paskyrė patarnauti Jėzui ir Marijai. Jis nesipuikavo tuo, kad yra Dievo Sūnaus globėjas ir nesiskundė, kad jo „kryžius“ yra jam per sunkus. Todėl dabar jis yra vienas iš didžiausių šventųjų, kuriuo galime džiaugtis ir prašyti jo užtarimo mūsų darbuose.

Šiandien dėkosiu Dievui už Šventąjį Juozapą, už jo atsidavimą Jėzui ir pavyzdį mums.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad šv. Juozapo pavyzdžiu būčiau geru tėvu savo vaikams ir nuolankiai sekčiau Jėzumi.