Jn 8, 51-59

(Jėzus kalbėjo žydams:) ⁵¹ „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, neragaus mirties per amžius“.

⁵² Žydai jam atkirto: „Dabar mes žinome, kad tu velnio apsėstas. Juk numirė Abraomas ir pranašai, o tu tvirtini: 'Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius'. ⁵³ Argi tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo tu dediesi?“ 

⁵⁴ Jėzus atsakė: „Jei aš save šlovinčiau, manoji šlovė būtų niekai. Bet yra mano Tėvas, kuris mane šlovina, kurį savo Dievu jūs vadinat. ⁵⁵ Tik jūs jo nepažįstate, o aš jį pažįstu. Jei sakyčiausi jo nepažįstąs, būčiau lygus jums melagis. Bet aš jį pažįstu ir laikausi jo žodžio. ⁵⁶ Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją Dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“.

⁵⁷ Tada žydai jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi regėjęs Abraomą?“ ⁵⁸ Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“

⁵⁹ Tuomet jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti, bet Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos.

Žydams tikrai sunku suprasti Jėzaus žodžius. Juk jie mato Jėzų, jiems jis tiesiog žmogus, vienas iš jų, jų kaimynas, dailidės sūnus, kuris iki 30 metų vertėsi dailidės amatu. Jie pažįsta Jėzų, jie mato žmogų. O jis pradeda jiems teigti, jog yra matęs Abraomą ir galiausiai pasako: „Aš Esu“. Biblinėje tradicijoje, Senajame Testamente nėra minimas Dievo vardas, Dievas pats apie save pasako, jog Jis yra Esantysis – „Aš Esu“.

Kaip gi atpažinti Jėzų? Kas Jis yra? Geriausias pavyzdys mums gali būti tie, kurie vis dėl to atpažino jį kaip Mesiją. Visų pirma, tai Jėzaus mokiniai, kurie iš tiesų ieškojo Mesijo ir nors buvo įtakoti savo meto mąstymo, ne iki galo suprato, kaip jis atstatys Izraelio karalystę, kokia Jo tikroji misija, tačiau liko atviri tiesai. Nors ir buvo bailūs ir jų tikėjimas dažnai susvyruodavo ir jie net išsilakstė Kryžiaus akivaizdoje, tačiau jų atvirumas leido veikti Dievo Dvasiai, kuri galiausiai subūrė pirmuosius tikinčiuosius ir tokiu būdu atvertė naują išganymo istorijos puslapį. Kai apaštalas Simonas Petras mokinių vardu išpažįsta Jėzaus Dievystę, Jėzus jam atsako: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje“ (Mt 16,17). Dėl mokinių ieškojimo ir atvirumo Geroji Žinia – Evangelija pasiekė ir mus. O mes taip pat galime būti paliesti, perkeisti ir išgelbėti Mesijo – Jėzaus iš Nazereto, Dievo Sūnaus auka ant kryžiaus. Galime tapti amžinojo gyvenimo paveldėtojais Jo prisikėlimo iš numirusių dėka. Jeigu ieškosime tiesos atvira širdimi ir leisime joje veikti Šventajai Dvasiai.

Šiandien dėkosiu Dievui už apreiškimą ir už galimybę pažinti Jėzų – Mesiją.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad būčiau atviras Šventajai Dvasiai ir Jos apreikštai Tiesai.