Mk 3, 28-35

(Jėzus kalbėjo:) ²⁸ „Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; ²⁹ bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. ³⁰ Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.

³¹ Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti. ³² Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“. ³³ O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ ³⁴ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! ³⁵ Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.

Skaitome ganėtinai kraštutinius Jėzaus pasisakymus. Štai iš vienos pusės Jis sako, jog bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, o iš kitos pusės –piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai niekada nebus dovanotas. Mūsų žmogiškam protui sunku suvokti tokius dalykus, juk mes dažnai linkę apmąstyti kitų poelgius ir savo širdyje juos nuteisiame ir manome, jog Dievas tokių dalykų irgi neatleistų. Bet čia pat galvodami apie Dievo Gailestingumą (ypač sau ir artimiesiems) manome, kad Dievas negali ko nors neatleisti. Tačiau iš tiesų Dievo gailestingumas ir teisingumas yra stipriai peržiangiantys mūsų žmogišką suvokimą. Ir teismas, kuriuo teis Viešpats yra toli gražu ne toks kaip žmogaus teismas. Galime būti tik dėkingi už tai, nes jeigu Dievas teistų kaip žmogus, mes nė vienas neturėtume jokių šansų būti išteisinti. Tačiau, piktožiavimas Šventajai Dvasiai yra tas dalykas, kuris neleidžia veikti Dievo gailestingumui. Dar kartą pažvelkime į Evangelijos tekstą. Kokiame kontekste Jėzus pasakė šiuo žodžius? Vakar skaitėme kaip atėję Rašto aiškintojai kaltino Jėzų turint Balzebulą, o gal net ir esant demonu. Tokias išvadas jie padarė matydami Jėzaus darbus, kuriuos Jis darė Šventosios Dvasios galia. Taigi, piktožiauti Šventajai Dvasiai reiškia atmesti Dievo veikimą, nepriimti Jėzaus darbų, ypač Jo išgelbėjimo darbo, nes Jis visa darė vienybėje su Tėvu veikiant Šventajai Dvasiai. Todėl ir Dievo Gailestingumas negali pasiekti tų, kurie nepriima paties to gailestingumo teikėjo – Dievo, o konkrečiai Trečiojo Švenčiausios Trejybės asmens – Šventosios Dvasios.

Toliau skaitome apie Jėzaus šeimą atėjusią su Juo pasimatyti. Mūsų dienomis ir mūsų šeimos suvokimo kontekste, kyla natūralus klausimas: ar Jėzus turėjo brolių ir seserų? Taip turėjo, tačiau ne tiesioginių, kaip kad mes šiandien gyvendami Lietuvoje suvokiame: brolis ar sesuo yra tų pačių tėvų (ar bent jau vieno iš tėvų) vaikas. Ne, ano meto Izraelitų suvokime broliai ir seserys buvo visi tos pačios kartos giminaičiai gyvenantys kartu, mes pasakytume pusbroliai ir puseserės. Tačiau, šioje pastraipoje svarbiausia yra ne tai ar Jėzus buvo vienturtis Marijos sūnus. Svarbiausia yra tai, kad Jėzus – Dievo Sūnus ir savo broliu, seserimi ar net motina Jėzus vadina kiekvieną, kas tik vykdo Dievo valią. Štai programa mūsų gyvenimui, štai sąlyga būti Jėzaus broliu ar sese – vykdyti mūsų Tėvo – Dievo valią.

Šiandien dėkosiu Dievui už Šventosios Dvasios veikimą.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau priimti Šventąją Dvasią į savo gyvenimą.

Šiandien prašysiu Dievo malonės atpažinti Dievo valią savo gyvenime ir ją vykdyti.