Mk 2, 18-22

¹⁸ Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“ ¹⁹ Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. ²⁰ Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.

²¹ Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. ²² Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

Jonas Krikštytojas laikomas paskutiniuoju Senojo Testamento pranašu, nors apie jį ir skaitome Evangelijoje, t.y. Naujajame Testamente. Fariziejai taip pat atstovauja Senojo Testamento arba Įstatymo žmones. Jie paraidžiui laikosi įstatymo. Tiek Jono mokiniai, tiek fariziejai šioje ištraukoje atstovauja senąjį žmogų, tą, kuris dar nesulaukė žadėtojo Mesijo ir per Jį ateinančio išgelbėjimo. Vieni, Jono mokiniai, jo dar laukia, o kiti – fariziejai, patys sau yra teisingi ir manosi, kad bus išgelbėti dėl to, kad besąlygiškai laikosi Įstatymo raidės ir pačių išgalvotų taisyklių.

Jėzaus mokiniai yra tie, kurie atstovauja Naująjį žmogų – krikščionį – Kristaus mokinį. Būti Kristaus mokiniu nereiškia vien tik mokytis naujos teorijos, tačiau sekti ir „mėgdžioti“ Kristų, palaipsniui tapti Kristumi. O tai reiškia gyventi su Juo ir darytis kaip Jis. O tai jau visiškai kitas – naujas gyvenimas. Todėl Jėzus ir kalba apie naujus vynmaišius ir naują vyną, o palaikus drabužius palieka skylėtus, vietoj to, kad siūtų naujus lopus ir taip dar labiau sugadintų senuosius rūbus. Taigi Viešpats nesako Senojo Testamento žmonėms nepasninkauti, Jis nereikalauja, kad jie pradėtų laikytis naujų taisyklių, bet Jis sako, kad Jo mokiniai pasninkaus, kai bus jų laikas. Tą dieną, kurią Jis bus iš jų paimtas. Todėl ir dabar krikščionys ortodoksai pasninkauja trečiadieniais ir penktadieniais, prisimindami tas dienas, kurias Kristus buvo išduotas ir nužudytas.

Šiandien dėkosiu Dievui už tai, kad galiu būti Kristaus mokiniu ir palaipsniui panašėti į Jį.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad mokėčiau tinkamai ir deramu laiku pasninkauti prisimindamas Kristaus kančią.