Mk 1, 1-15

¹ Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia, ² kaip pranašo Izaijo parašyta:

"Štai aš siunčiu pirma tavęs

savo pasiuntinį,

kuris nuties tau kelią.

³ Tyruose šaukiančiojo balsas:

Taisykite Viešpačiui kelią!

Ištiesinkite jam takus!"

⁴ Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. ⁵ Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.

⁶ Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. ⁷ Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. ⁸ Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.

⁹ Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. ¹⁰ Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. ¹¹ Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.

¹² Netrukus Dvasia jį paakino nukeliauti į dykumą. ¹³ Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo.

¹⁴ Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: ¹⁵ „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Skaitome Gerosios Naujienos arba Evangeljios pagal Morkų pradžią. Nuo pat pradžių susitinkame su anuo metu garsiais ir svariais liudytojais: visų pirma kiekvienam, kuris remiasi judėjiškąja tradicija, o tai yra ne tik ano meto žydai, bet ir visi krikščionys, svarbus ir itin gerbiamas liudytojas yra pranašas Izaijas. Pranašas Izaijas yra bene daugiausiai pranašavęs apie Mesijo atėjimą, Jo veikimą ir būsimą kančią, paniekinimą bei prisikėlimą. Ir štai ta pranašystė ėmė pildytis ir pirmasis pasirodo Jonas Krikštytojas – pirmtakas, kelio „pramynėjas“, pranašo žodžiais tariant, pirma einantis pasiuntinys, „tyruose šaukiančiojo balsas“. Jonas taip pat ano meto garsenybė, jis – Dievo keistuolis, griežtas asketas ir atsiskyrėlis. Bebaimis tiesos skelbėjas. „Tyruose šaukiančiojo balsas“, tyrai – tai ir reali dykuma, kurioje Jonas gyveno, bet taip pat ir dvasinė žmonių realybė, tyrai – tuštuma. Žmonės gyvenantys dvasinėje tuštumoje, pasimetę ir be vilties. Ir štai Dievas siunčia Joną į šiuos tyrus nešti viltį ir paraginimą keistis, nes netrukus ateis tas, kuris bus galingesnis už Joną ir krikštys Šventąja Dvasia. Jonas krikštyja vandeniu, t.y. atsivertimo ir nuodėmių atleidimo krikštu, kad būtų paruoštas kelias tam daug Svarbesniam ir Galingesniam, kuriam Jonas nedrįstų ir kurpių dirželio atrišti. Jono skelbimas buvo svarbus ano meto žmonėms, nes matome, jog minios ateidavo jo pasiklausyti ir pasikrikštyti. Bet jis ne mažiau aktualus ir svarbus mums šiandien, mūsų pasimetusiai, tyruose pasiklydusiai visuomenei ir kiekvienam iš mūsų. Tam, kad atsiverstume ir paruoštume kelią susitikimui su Tuo, kuris ateina mūsų išgelbėti ir suteikti pilnatvės – su Jėzumi iš Nazareto.

Ir štai Jėzus ateina kaip visi – Jis priima krikštą iš Jono. Ir čia pat ant Jo nusileidžia Šventoji Dvasia, kuri savo atėjimu parodo vienybę su Jėzumi, o Tėvo balsas iš Dangaus paliudija, kad Jėzus nėra vien tik žmogus, bet ir Dievo Sūnus, o tai reiškia – Dievas. Taigi nuo pat Evangelijos pagal Morkų pradžių galime pasiruošti susitikimui su Jėzumi – tikru Žmogumi ir tikru Dievu. O kad šis susitikimas nebūtų viet tik istorijos skaitymas, esame kviečiami atsiversti ir ištiesinti savo širdies kelius ir leisti Šventajai Dvasiai veikti per Žodį, kuris užrašytas Evangelijoje.

Šiandien dėkosiu Dievui už tai, kad siuntė pranašus ir savo Sūnų mus išvesti iš tyrų ir išgelbėti iš pražūties.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad atverčiau savo širdį ir įsileisčiau ateinantį Jėzų.

Šiandien prašysiu Dievo malonės sau ir tiems, kurie skaito Evangeliją per „Kasdienę duoną“, kad Viešpats ateitų į Jų širdis.