Mk 10, 17-27 („Turtas ir išganymas“)

¹⁷ Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

¹⁸ Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas.¹⁹ Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną“. ²⁰ Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“. ²¹ Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. ²² Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

²³ Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ ²⁴ Mokiniai buvo nustebinti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo karalystę! ²⁵ Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“. ²⁶ Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“ ²⁷ Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.

„Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ – šie Jėzaus žodžiai nustebino mokinius, juk turtas, Jėzaus laikais, taip pat ir šiandien laikomas sėkmės ženklu. Dar daugiau – palaiminimu. Tačiau Jėzus žvelgia ne į išorinę žmogaus gyvenimo pusę, bet mato širdį. Jis mato prie ko ji prisirišusi. Šioje ištraukoje turtuolis, ateidamas pas Jėzų, ieškojo ne tikrojo kelio, bet pateisinimo, patvirtinimo savo keliui. Jis jautėsi teisus, nes laikėsi Dievo įsakymų nuo pat savo jaunystės. Tačiau jo širdis nebuvo laisva, jis buvo prisirišęs prie turtų. Savo klausimu jis norėjo gauti Jėzaus pagyrimą, koks jis šaunuolis, jog visko laikosi. Turtai trukdė jam pamatyti, kas yra Jėzus. Kuomet Jėzus paprieštaravo jo teiginiui apie savo gerumą, turtuolis niekaip į tai nesureagavo, nes jis netikėjo, jog Jėzus yra Dievo Sūnus. O tai reiškia, jog Jėzus iš tiesų ir yra Gerasis Mokytojas, tačiau turtuolis to nesuprato. Šis kreipinys buvo labiau pataikavimas, negu Jėzaus išpažinimas tikruoju mokytoju. Jis tarsi atėjo pasipuikuoti ir pasitvirtinti savęs, bet ne ieškoti išgelbėjimo. Tikrasis jo dievas buvo jo turtas.

Šiame pamokyme Jėzus nekalba apie turto kiekį ir ne turto vertė čia svarbiausia. Svarbiausia čia yra tai, į ką sudedame savo viltis, kame matome savo saugumą ir garantijas, nuo ko esame priklausomi. Ko negalėtume paaukoti dėl Dievo ir artimo meilės. Dažnai tai yra pinigai, tačiau mes turime ir kitų turtų, kurie mums trukdo sekti Jėzumi. Tai ir mūsų padėtis visuomenėje, mūsų užimamos pareigos, santykiai, šeima, sveikata, darbas. Kartais mūsų asmeninis „turtas“ nebūtinai yra gėris bendražmogiška prasme. Įvairios priklausomybės – alkoholis, narkotikai, lošimas, kompiuteriniai žaidimai, pornografija ir panašiai. Viskas, kas mus pririša, viskas, ko laikomės įsikibę ir bijome paleisti, yra mūsų turtas. Kartais to net nesuprantame ir manomės esą gerame kelyje, kaip ir tas turtuolis – juk jis nuo pat jaunystės laikėsi Dievo įsakymų, jis net Jėzų pripažino mokytoju. Ko gi dar gali trūkti? Ir staiga, po Jėzaus žodžių, jog viską reikia išdalyti vargšams, tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto. Viskas atrodo gerai mūsų gyvenime, bet jei tik užsimename apie tai, kad reikės atsisakyti savo „turto“, tai yra to, kuo iš tiesų pasikliaujame – nuliūstame, supykstame, pasijaučiame užgauti ir įžeisti. Ir jeigu nesugebame to atsisakyti, belieka pasitraukti nuo Jėzaus, nes negalime išlįsti pro adatos ausį apsikrovę savo širdis turtais lyg kupranugariai.

Vis dėl to, labai svarbu pastebėti, jog Jėzus nepasmerkė turtuolio, tačiau meiliai pažvelgė į jį. Jėzus myli kiekvieną iš mūsų, nepaisant to, kad mes esame prisirišę prie kitų dalykų, šis Jo meilus žvilgsnis kviečia mus prašyti Gerojo Dievo pagalbos, kad taptume laisvi įeiti į Dievo karalystę. Kiekvienas esame kviečiamas rinktis. Turtuolis pasirinko pasitraukti nuo Jėzaus ir pasilikti prie savo turtų...  

Šiandien dėkosiu Jėzui, kad parodo man, prie ko yra prisirišusi mano širdis.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad būčiau laisvas atsisakyti savo turtų, prie kurių esu prisirišęs, ir sekti Jėzumi.