Jn 16, 12-15

(Jėzus kalbėjo:) ¹² „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. ¹³ Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. ¹⁴ Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. ¹⁵ Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“.

Toliau skaitome apie Šventąją Dvasią, Tiesos Dvasią, kuri paskelbs tai, ko mokiniai dar negalėjo suprasti, tai, ko negali suprasti nė vienas žmogus, kol ant jo nenužengia Šventoji Dvasia. Jėzus atskleidžia Švenčiausiosios Trejybės ryšį – Tėvas teikia savo malonę ir išganymą per Sūnų Šventojoje Dvasioje. Todėl Jėzus ir sako: visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką gauname iš Dievo, ateina per Šventąją Dvasią ir Šventojoje Dvasioje. Nesugebėtume priimti tiesos apie Dievą, žmogų, nuodėmę ir išganymą, negalėtume patikėti Jėzaus buvimu Eucharistijoje ir t.t., jei nebūtume pakrikštyti Šventąja Dvasia, jeigu Šventoji Dvasia negyventų mumyse, o mes Joje. Toks yra Bažnyčios gyvenimo pagrindas. Bažnyčia kitokiu būdu negali egzistuoti, todėl ir sakome, jog visa gauname Šventojoje Dvasioje. Ir visa, ką turi Sūnus ir Tėvas, turi ir Šventoji Dvasia ir mums tai teikia.

Svarbu suprasti, jog Šventoji Dvasia nėra kažkokia „energija“, kažkokia „galia“, Ji nėra abstrakcija. Šventoji Dvasia yra realus Dieviškasis Asmuo, lygiai kaip Tėvas ir Sūnus. Todėl Jėzus ir sako: Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Tik gyvas savarankiškas asmuo gali pašlovinti, imti ir skelbti. Ir šis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo nuolat yra mūsų tarpe, nuolat aktyviai veikia gyvenime tų, kurie Jo šaukiasi.

Šiandien dėkosiu Jėzui, kad apreiškė Dievo Būtį Švenčiausioje Trejybėje.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad būčiau atviras Šventosios Dvasios veikimui mano gyvenime.