Lk 9, 1-6

¹ Sukvietęs Dvylika, Jėzus suteikė jiems galią ir valdžią visiems demonams tramdyti ir ligoms gydyti. ² Paskui išsiuntė Dievo karalystės skelbti, sveikatos ligoniams teikti. ³ Jis pasakė jiems: „Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų palaidinių. ⁴ Jei įeisite į kokius nors namus, pasilikite tenai. Iš ten ir keliaukite toliau. ⁵ O kur tik žmonės jūsų nepriimtų, išeidami iš to miesto nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos“. ⁶ Taigi išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami gerąją naujieną bei gydydami.

Jėzus suteikė galią ir valdžią Dvylikai (apaštalų) tramdyti demonus ir ligonius gydyti. Apaštalai ne patys sau tokią galią bandė prisitaikyti ar išprašyti, kad būtų ypatingi, bet Viešpats jiems ją suteikė. Šios dovanos skirtos paliudyti, jog jų skelbiama Evangelija tikra, ir kad jie skelbia ne nuo savęs, o Viešpats juos siuntė. Šios dovanos skirtos jokiu būdu ne jiems patiems ir ne pasipuikavimui. Kiti nurodymai papildo liudijimą, kuriuo dalinasi su žmonėmis apaštalai apie Dievo karalystę. Jie privalo neturėti jokių gėrybių, nei maisto, pasilikti ten, kur juos priima ir tenkintis tuo, ką jiems duoda. Nieko nereikalauti mainais už pasidalijimą gautomis malonėmis. Tai nuolankumo ženklas, be nuolankumo ši apaštalų misija būtų neįmanoma. Taigi, Jėzus suteikia apaštalams, o per juos ir visai Bažnyčiai įgaliojimus ypatingu būdu skelbti Evangeliją – nuolankiai tarnaujant žmonėms. Tie, kas priima Dievo Žodį, Jo malones, tampa Dievo vaikais – Bažnyčios nariais, besidalinančiais gyvenimu vieni su kitais.

Jėzus paliepia apaštalams nieko neimti iš tų, kurie nenori priimti Dievo Žodžio, palikti jiems net jų kelio dulkes, kaip ženklą, kad jie atsisakė veltui teikiamos Dievo malonės ir Gerosios Žinios apie jų išgelbėjimą.

Šiandien dėkosiu Dievui už suteiktas malones ir už žmones, nešančius Evangelijos šviesą.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau su nuolankumu pasitarnauti kitiems ir liudyti Evangeliją.