Lk 6,27-38

(Jėzus kalbėjo:) ²⁷ „Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. ²⁸ Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. ²⁹ Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių. ³⁰ Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. ³¹ Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. ³² Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. ³³ Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. ³⁴ Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. ³⁵ Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“.

³⁶ „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. ³⁷ Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.³⁸ Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.

Radikalūs Jėzaus patarimai Jo sekėjams. Viešpats nurodo tobulumo kelią. Krikščionis, tai ne tas, kuris elgiasi kaip liepia teisingumas, bet tas kuris viršija teisingumą. Tačiau tikrai nėra lengva mylėti savo priešus, atsukti kitą skruostą, skolinti nesitikint atgauti ir, galiausia, tiesiog duoti prašančiam nieko nesitikint atgal. Kartais mums atrodo, jog taip gyventi reikia tik tam tikromis progomis, pavyzdžiui Kalėdų laikotarpiu, tačiau tai labiau panašu į populizmą, kurį propaguoja ir visiškai nieko bendro su krikščionybe neturintys žmonės. Dažnai už tokių trumpalaikių gerumo apraiškų slypi tiesiog puikybė – tai ir noras būti geresniu už kitus, ir noras pasipuikuoti savo „gerumu“. Tačiau Jėzus kalba apie mūsų nuolatinę laikyseną. Pradedant nuo artimiausios aplinkos bei kasdienės rutinos ir baigiant plačiu, gailestingu žvilgsniu į pasaulį.

Šiuose Jėzaus žodžiuose slypi ir kito kraštutinumo pavojus. Gali pasirodyti, jog Jėzus ragina būti pastumdėliais, ištižėliais. Tačiau taip nėra, krikščionis privalo būti drąsus ir tvirtas, juk ne silpnumo, o stiprybės apraiška yra parodyti gailestingumą savo priešui, paradoksaliai kito žando atsukimas nugali priešą geriau negu jo sumušimas ar suspardymas. Geriausias būdas nugalėti priešą yra padaryti jį savo draugu.

Ir pabaigai Viešpats nurodo Dangiškojo Tėvo pavyzdį: būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Tėvas atsiuntė savo Vienatinį Sūnų, kad Jis pasiaukotų už mus nors esame neverti, ir savo piktais darbais, vadovaujantis teisingumo principu, nusipelnome mirties. Tačiau Dievo gailestingumas viršija teisingumą. Tokiais gailestingais mus ir kviečia būti Viešpats šiandien.  

Šiandien dėkosiu Dievui už Jo gailestingumą ir kvietimą būti gailestingu.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad sugebėčiau būti gailestingas savo kasdienybėje.