Lk 8, 19-21

¹⁹ Pas Jėzų atėjo motina ir broliai, bet negalėjo prasimušti iki jo per minią.²⁰ Jam buvo pranešta: „Tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavimi pasimatyti“. ²¹ O jis atsakė: „Mano motina ir mano broliai – tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo“.

Iš pirmo žvilgsnio Jėzaus atsakymas gali mums pasirodyti kiek grubus. Tačiau visi esame visų pirma Dievo vaikai. Žmonės linkę prisirišti vieni prie kitų ir šis prisirišimas ypatingai stiprus tarp šeimos narių, tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų pagal kraujo ryšį. Šis ryšis nėra nevertingas, jis yra esminis gyvenant šiame pasaulyje, vaikas be tėvų ir kitų žmonių pagalbos tiesiog neišgyventų, tai natūralus mūsų ryšys. Vis dėl to, kiekvienos gyvybės šaltinis yra Dievas ir kiekvieno žmogaus galutinis tikslas yra ryšys su Dievu, su Dangiškuoju Tėvu, kurio Meilės mums blankus atspindys yra žmonių meilė. Todėl Jėzus ir vadina savo motina ir broliais tuos, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo. Galime pastebėti, kad Jėzus nesako „visi žmonės“, bet tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo. Visi esame Dievo vaikai dėl to, kad esame Jo kūriniai. Tačiau Dievas palieka begalinę laisvę mums pasirinkti: būti Jo vaikais ar ne. Ir šis pasirinkimas yra esminė sąlyga tapti Dievo vaikais iki galo. Tapti įsūniais ir Dievo Karalystės paveldėtojais. Jėzus čia pat nurodo kokiu būdu galime tai padaryti: klausyti Dievo žodžio ir jį vykdyti. Kitaip tariant, gyventi Evangelija, priimti patį Jėzų į savo gyvenimą, nes Jis ir yra įsikūnijęs Dievo Žodis, kaip rašo šventasis apaštalas Jonas Evangelijos prologe: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“ (Jn 1, 1-3).

Šiandien dėkosiu Dievui už tai, kad galiu būti Jo vaiku.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad sugebėčiau klausytis Dievo žodžio ir jį vykdyti.