Lk 23, 1-34, 44-56

¹ Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. ² Ten jie ėmė jį skųsti, sakydami: „Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius“. ³ Tada Pilotas paklausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus jam atsakė: „Taip yra, kaip sakai“.⁴ Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės“. ⁵ Bet jie vis atkakliau tvirtino: „Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia“. ⁶ Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis. ⁷ Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.

⁸ Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. ⁹ Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. ¹⁰ Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. ¹¹ Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. ¹² Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

¹³ Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir paprastus žmones,¹⁴ pareiškė: „Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį žmonių kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės; ¹⁵ taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. ¹⁶ Aš tad jį nuplakdinsiu ir paleisiu“. ^18 (17) Tuomet jie visi ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“ ¹⁹ O Barabas buvo patekęs į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. ²⁰ Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos, ²¹ bet jie nesiliovė šaukę: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!“ ²² Tada jis trečią kartą klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu“. ²³ Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų prikaltas prie kryžiaus, ir jų šauksmai ėjo vis smarkyn.

²⁴ Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. ²⁵ Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.

²⁶ Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų. ²⁷ Jį lydėjo didelis būrys žmonių, tarp jų ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. ²⁸ Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! ²⁹ Ateis dienos, kai sakys: 'Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!' ³⁰ Tada sakys kalnams: Griūkite ant mūsų! ir kalvoms: Pridenkite mus! ³¹ Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?“

³² Kartu su juo buvo vedami žudyti du piktadariai.

³³ Atėję į vietą, kuri vadinasi „Káukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. ³⁴ Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.

⁴⁴ Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, ⁴⁵ saulės šviesai užgesus. Šventyklos uždanga perplyšo pusiau. ⁴⁶ O Jėzus galingu balsu sušuko: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią. Ir su tais žodžiais numirė.

⁴⁷ Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“ ⁴⁸ Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.

⁴⁹ Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir moterys, jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė.

⁵⁰ Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, ⁵¹ kuris nebuvo pritaręs kitų teismo narių sprendimui ir poelgiui. Jis buvo kilęs iš žydų miesto Arimatėjos ir gyveno laukdamas Dievo karalystės.⁵² Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. ⁵³ Paskui nuėmė kūną nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kapo rūsyje, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. ⁵⁴ Visa tai dėjosi Prisirengimo dieną, jau beprasidedant šabui.

⁵⁵ Lydinčios moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, apžiūrėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas jo kūnas kape.

⁵⁶ Sugrįžusios nuo kapo, jos paruošė kvepalų ir tepalų, o šabo dieną ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.

Per paskutiniąsias savo gyvenimo valandas Jėzus kalba labai nedaug. Viskas jau apspręsta ir tas sprendimas nėra žmonių, Viešpats visiškai atsiduoda Tėvo valiai. Vis dėl to, Dievas neatima laisvos valios iš žmonių ir, nors Viešpats eina savo keliu, kiekvienas gali laisvai pasirinkti, kaip dalyvaus Kryžiaus kelyje. Štai Pilotas, nors ir ieško galimybės išgelbėti Jėzų ir netiki Jo kaltumu, pasiduoda minios ir jos vadovų įtakai. Jis išsigąsta ir pasiduoda manipuliacijoms dėl savo silpnumo ir silpnavališkumo. Jis paaukoja Jėzaus gyvybę vardan savo „ramybės“.

Priešingas laisvos valios pasireiškimo pavyzdys šioje ištraukoje mums yra Juozapas iš Arimatėjos. Jis drąsiai laikosi savo įsitikinimų, jis nepritarė teismo sprendimui. Jis net nepabūgo paprašyti Jėzaus kūno ir palaidoti Jį savo kape. O tai jau viešas savo prielankumo ir galbūt tikėjimo Jėzumi parodymas.  Tačiau Juozapas nebijo prarasti savo padėties visuomenėje, savo gero vardo, nes jis įsitikinęs Jėzaus teisumu bei nekaltumu ir yra tiesoje su savo sąžine.

Šiandien ir kasdien mes taip pat esame ties pasirinkimu. Net jeigu tikime ir išpažįstame Jėzų Viešpačiu, dažnai mums kyla pagunda to neparodyti, kad nepasirodytume kvailai, kad nesusigadintume kažin kokio savo „gero“ vardo, ar tiesiog esame linkę tikėjimą laikyti „asmeniniu reikalu“. Tai dažnai iškyla sprendžiant politinius ir etinius klausimus. Kažkas iš mūsų tiesiogiai turi įtakos sprendimų priėmime, kažkas netiesiogiai. Galbūt kartais tik turi pasisakyti siauram draugų ar kolegų rate ir gali būti išjuoktas ar tiesiog nesuprastas. Tuomet ir kyla pasirinkimas tarp Piloto ir Juozapo poelgio.

Artėjanti Gavėnia yra puikus metas atkreipti dėmesį į savo tikėjimo išraišką viešoje erdvėje. Ir dažniau pastebėti, ar elgiuosi kaip bailys Pilotas ar kaip orusis Juozapas iš Arimatėjos. Juk Viešpats perspėjo: „kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“ (Mt 10, 33).

Šiandien dėkosiu Dievui už laisvą valią ir galimybę rinktis, net kai tai sunku padaryti.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad man nepritrūktų drąsos pasirinkti Kristų sunkioje (pavojingoje) gyvenimo situacijoje.