Lk 19, 29-40 (Užgavėnių savaitės pirmadienis)

(Liturgijoje skaitoma Lk 19,29-40; 22,7-39)

²⁹ Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius ³⁰ ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir, vos įėję, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. ³¹ O jeigu kas paklaustų: 'Kam jį atrišate?', atsakykite: 'Jo reikia Viešpačiui'“.

³² Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta. ³³ Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“ ³⁴ Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“. ³⁵ Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus. ³⁶ Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio drabužius. ³⁷ Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir skardžiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.

³⁸ Jie šaukė:

„Garbė karaliui, kuris ateina

Viešpaties vardu!

Ramybė danguje,

šlovė aukštybėse!“

³⁹ Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“ ⁴⁰ Jis atsakė jiems: „Sakau jums, jei šitie tylės – akmenys šauks!“

Jau visai priartėjome prie Gavėnios. Ortodoksų Bažnyčioje ši paskutinioji savaitė prieš Gavėnią (Didįjį Pasninką) vadinama Užgavėnėmis, o slaviškai – масленица [maslenica], pažodžiui tai reiškia sviestinė, nes dar valgomas sviestas, grietinė, kiaušiniai, tačiau jau nebevalgoma mėsa. Šią savaitę tradiciškai vyksta linksmybės, mugės, valgoma daug blynų su riebiu padažu, susikauna lašininis su kanapiniu ir pan.

Dvasinėje plotmėje nusiteikiame atgailai, susikaupimui, pasninkui, maldai ir išmaldai. Todėl ir šios dienos Evangelijos ištrauka tampa mums nepamainoma pagalba. Džiugus ir triukšmingas Viešpaties įžengimas į Jeruzalę. Mokinių ir minios šauksmas „Osana“ yra tarsi mūsų džiugus Užgavėnių šventimas. Anomis dienomis į Jeruzalę suplūdę žmonės buvo greitai pagauti šventinio triukšmo, visi ėmė šlovinti Viešpatį. Ir greičiausiai tik saujelė iš jų iš tiesų suprato, kas yra Kristus, dar mažiau, o greičiausiai niekas, išskyrus patį Viešpatį, nesuprato, kas Jo laukia Jeruzalėje ir į ką jie Jį su džiaugsmu lydi: neteisingą teismą, patyčias, smurtą ir siaubingą, kankinančią bei žeminančią mirtį ant kryžiaus už mūsų nuodėmes. Vėliau ta minia, šaukusi „Osana“, tokiu pat būdu yra pagaunama ir ima šaukti „Ant kryžiaus Jį!“, tie patys žmonės vos po penkių dienų atsisuka prieš tą, kurį vadino Karaliumi...

Gavėnia yra laikas mums užimti poziciją, kurioje būsime Didįjį Penktadienį. Tai nėra lengvas pasirinkimas, todėl mums ir reikia tų keturiasdešimties dienų pasninko ir atgailos, kad galėtume tinkamai pasirinkti. Visi esame nusidėjėliai ir už visus mus Kristus prisiėmė mirtį. Dabar ir vėl turime galimybę priimti šią auką ir tapti jos dalininkais, o tai reiškia ne tik Kryžiaus dalininkais, bet - svarbiausia - Velykų, prisikėlimo naujajam gyvenimui dalininkais, atnaujintam gyvenimui čia žemėje, savo aplinkoje, o po mirties – Gyvenimui amžinybėje.

Todėl Užgavėnių metu ne tik turime gerai pasilinksminti ir sočiai pavalgyti prieš Gavėnią, bet nusiteikti ir pasiryžti, kokiu būdu imsimės Gavėnios pasninko bei atgailos, ir kokią ydą per šią Gavėnią iš savęs išrovę atiduosime po kryžiumi Viešpačiui, kad perkeistų ją į dorybę.

Šiandien dėkosiu Dievui už galimybę rinktis gyvenimą per atgailą ir Kristaus Kryžių.

Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad mokėčiau džiaugtis ir švęsti su Viešpačiu.