[Viešpats
kalbėjo:] 31 „Kaip
norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. 32 Jei
mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai
myli juos mylinčius. 33 Jei darote gera tiems, kurie jums gera
daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. 34 Jei
skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir
nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. 35 Bet
jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami.
Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis
maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“.
36 „Būkite
gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. 37 Neteiskite ir
nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus
atleista. 38 Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą,
sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums
bus atseikėta“.
39 Jis
pasakė jiems palyginimą: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!
40 Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus
gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas. 41 Kodėl gi matai
krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 42 Ir
kaip gali sakyti broliui: 'Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', – pats
nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies,
o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
43 Nėra
gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų
gerus vaisius. 44 Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo
usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. 45 Geras
žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima
bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis“.
Šiandien skaitome gan nemažą Viešpaties
Jėzaus patarimų sąrašą. Ir tikrai verta juos įsidėmėti, o gal ir atskirai
išsirašyti, kad nuolat galėtume pasikartoti ar pasitikrinti. Čia pasakyti
Jėzaus žodžiai labai svarbūs mūsų amžinajam gyvenimui. Visų pirma, būti tik geru
žmogumi nepakanka. Jėzus nusako ką daro šio pasaulio geri žmonės: jie myli
tuos, kurie juos myli; daro gera tiems, kurie jiems gera daro; skolina tiems iš
kurių tikisi skolą atgauti. Šis sąrašas nėra baigtinis. Tiesiog apsidairykime
aplinkui ir sutiksime daugybę tokių gerų žmonių. Dar galime pridurti, kad geri
žmonės ir nedaro nieko blogo. Na, bent jau tokio akivaizdaus ir visuotinai
nepriimtino, jie nieko nenužudė ir tiesiogiai nepavogė (jei kažką ir pasisavino
aplinkiniu keliu, nesiskaito 😊).
Tačiau to neužtenka, kad būtum
krikščionis. To neužtenka, kad įeitum į Dangaus Karalystę. Kristus reikalauja,
kad Jo mokiniai būtų ne tik geri, bet būtų šventi. O tam reikia mylėti savo
priešus, daryti gera ir skolinti nieko nesitikint atgauti. Tada būsime ne tik
geri žmonės, bet Aukščiausiojo vaikais. Bet tada turėsime kilti dar aukščiau.
Ir čia Viešpats atskleidžia tas nuodėmes, dėl kurių šiaip geri žmonės, vis dėl
to yra nusidėjėliai, ir kurių turi atsisakyti tie, kurie tikisi įeiti į Dangaus
Karalystę: kito teisimas. Kai jaučiamės esą geri žmonės pagal šio pasaulio
matmenis, neišvengiame puikybės, kuri yra visų nuodėmių motina. Puikuojamės
savo gerumu ir teisiame tuos, kurie yra ne tokie geri arba mažiau geri negu
mes. Priešnuodis teisimui yra gailestingumas. Ir Viešpats mus perspėdamas,
duoda receptą: „Būkite gailestingi, kaip
ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir
nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus
duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį.
Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“. Ir šiame Viešpaties
perspėjime nėra nei grasinimo, nei rėmų. Jis nurodo, kad mes patys nulemsime
savo amžinąją ateitį. Atrodo viskas paprasta ir aišku. Eik ir daryk, ir būsi
Danguje. Deja, tai nėra taip paprasta.
Ir čia Jėzus pasako palyginimą, kuris daug
ką paaiškina. Kas gi tie aklieji? O kas tas Mokytojas? Aklieji esame visi mes.
Ir vos tik norime vieni kitus kažkur vesti ir vadovauti, tuoj įkrentame į
duobę. Nes nė vieno nėra be nuodėmės. Todėl, visų pirma, turime stengtis pamatyti
savo trūkumus, nuodėmes ir ydas, rąstus savo akyse, o vėliau (iš tiesų, tai niekada) ir krislelius brolių akyse. O
Mokytojas yra vienintelis, kuris be ydos ir be nuodėmės, tai pats Viešpats
Jėzus. Tik Juo galime sekti ir iš Jo mokytis. Ir jeigu pasiseka tapti panašiu į
Jį, tuomet tampame kitiems pavyzdžiu. Tokiais pavyzdžiais mums yra šventieji.
Ne būtinai tik tie, kurie jau yra Danguje (mirę ir paskelbti Bažnyčios
šventaisiais), bet ir tie kurie dar gyvendami žemėje geba priartėti savo
gyvenimu prie Kristaus. Mes juos atpažįstame iš jų gyvenimo vaisių ir galime iš
jų mokytis.
Todėl nė vienas negali sakyti: sek manimi,
aš parodysiu tau kaip gyventi ir išimsiu iš tavo akies krislą. Bet kiekvienas
privalo išsiimti iš savo akies rąstą ir sekti Kristumi, o kitiems rodyti į Kristų
savo gyvenimu.
Šiandien dėkosiu Dievui už nepaprastai
gilią ir brangią pamoką, ir parodytą kelią pas Jį.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad
išmokčiau gyventi ne teisdamas, bet atleisdamas, ir sekčiau Kristumi.